GRESIA DAR VIENA MIGRANTŲ KRIZĖ: AR EUROPA SPĖS JAI PASIRUOŠTI?

Lietuva sulaukė tarptautinės kritikos dėl savo elgesio su migrantais, kurie perėjo Lietuvos–Baltarusijos sieną. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič kreipėsi į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę, ragindama migrantų krizės metu nepamiršti tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisėms, praneša LNK.

– Kiek svarbi ši kritika Lietuvai – to Viktoras Jakovlevas klausė VU TSPMI politologo Lino Kojalos.

– Mums reikia, kad tie veiksmai, kuriuos atlieka Lietuva, būtų palaikomi mūsų partnerių, nes ta problema nėra Lietuvos problema. Tai yra visos ES, kai kuriais aspektais net ir NATO, problema. Bet tuo pačiu turbūt matome, kad ES rate palaikymas Lietuvai iš tikrųjų yra stiprus, nes visi supranta, kad Baltarusija migraciją naudoja kaip ginklą. 

– Lietuvoje lenkėsi austrų politikai. Kiek radikalūs šie politikai migrantų atžvilgiu?

– Jie turbūt sakytų, kad yra principingi. Austrijos vyriausybės laikysena jau tikrai ne vienerius metus yra neatspindinti bendro ES konsensuso. Dažniausiai ši šalis sako, kad ES migracijos politika nėra tinkama arba jos apskritai kol kas nepavyko sukurti. Ir kad Europa turėtų kalbėti ne tik apie tai, kaip priimti migrantus, kaip užtikrinti pabėgėliams jų teises, bet ir kaip galbūt statyti tvoras. 

– Kas yra pokyčiai ES migracijos politikoje? Kokios yra idėjos Europoje? Ką reikėtų keisti?

– Visi sutinka, kad migracijos politiką reikia keisti, nes iš esmės ji, nepaisant krizės, liko nepakitusi. Matyt, pirmiausia bandoma šią problemą perkelti už ES ribų, kad ji prasidėtų kažkur šiek tiek toliau. 

– Kaip Europos politikai sureagavo, kad gali būti dar viena pabėgėlių arba migrantų krizė?

– Nerimastingai. Nenorima pakartoti tos krizės, kuri buvo šiek tiek anksčiau, kai į Europą atvykdavo ir po milijoną žmonių per metus, nes tai sukėlė didžiulius politinius chaosus ir valstybių viduje ir ES mastu. 

– Ar tai reiškia, kad apsistatymas sienomis yra nauja norma arba tam tikra Europos migracijos politikos detalė? Ar tai yra radikalios politinės dešinės linija?

– Ne, turbūt nebegalima taip teigti. Viktoro Orbano politika iš pradžių atrodė labai radikali, o vėliau tarsi normalizavosi arba tapo integralia migracijos problemos sprendimo dalimi. Tai turbūt nėra norma, kurią pripažintų kai kurie ES lyderiai, bet praktikoje matome, kad tas instrumentas yra naudojamas. 

– O kur dingo senos geros idėjos, kad reikia daugiau migrantų, kad nereikia apsistatyti sienomis, reikia juos kviesti, integruoti dėl ekonominių interesų?

– Jos yra, bet ne taip garsiai girdimos kaip anksčiau, nes susiduria su politiniu pasipriešinimu.

– Kaip į migracijos problemą integruoti žmogaus teisių klausimą? 

– Kai kurie ES lyderiai sako, kad galbūt mes turėtume panaudoti teisinius mechanizmus, kurių nenaudojame iš esmės jau du dešimtmečius. Tokie mechanizmai galėtų reikšti, kad asmenys galėtų būti kuriam laikui priimami į ES. Tai tarpinis variantas sakant, kad asmuo gali atvykti į ES, nes jam kyla grėsmė, bet jam nesuteikiamos visos pilnavertės garantijos, kurios laiduotų galimybę ilgam likti Bendrijoje. 

– Minėjote, kad yra tam tikras politinis konsensusas visoje Europoje dėl to, kad migracija yra problema. Ar dabar šie seni įstatymai suveiks valdant naują krizę dėl Afganistano pabėgėlių?

– Tenka pripažinti, kad tos pamokos nebuvo išmoktos. Konsensusas dėl migracijos politikos nebuvo pasiektas. 

– Ar Europa spės priimti naujus įstatymus?

– Labai būtų sunku tikėtis. Jeigu nepavyko ramesniu etapu, tai, ar pavyks dabar akivaizdžiai matant, kad potencialas naujai krizei yra pakankamai didelis. Turbūt grįžtame prie pirminio kausimo – kaip pasidalyti naštą?