Karantinas: kaip išlikti ramiems? | KaunoDiena.lt

KARANTINAS: KAIP IŠLIKTI RAMIEMS?

Lietuvos kariuomenės psichologas kpt. Andrius Jurgaitis žmonėms pataria sveikai maitintis, išlikti fiziškai aktyviems, nepamiršti šalia esančių kaimynų ir psichologinės higienos.

Pagrindiniai poreikiai

Vos per kelias dienas žmonių gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Dar praėjusią savaitę ėję į ugdymo įstaigas, pirmadienį šalies moksleiviai išjungė žadintuvus.

Lengviau atsipūtė ir darželinukai, tik ne jų mamos – pastarosios buvo priverstos namuose įsirengti naujuosius biurus. Tebeinantiems į darbus taip pat teko koreguoti savo įpročius ir vietoj dienos pietų miesto kavinėse tenkintis sumuštinių dėžučių turiniu. Sporto entuziastai elipsinius treniruoklius ir bėgimo takelius salėse išmainė į mokyklos stadionus ir miško takelius, o maisto prekių parduotuvėse ir vaistinėse žmonės vienas nuo kito atitolo kelių metrų atstumu. Žmonės įsibaiminę, kad karantino draudimai užtruks, o dviejų savaičių terminą teks pratęsti. Kaip išsaugoti sveiką protą ir nepalūžti užsidarius tarp keturių sienų?

"Šalyje paskelbus karantiną tenka prisitaikyti prie neįprasto gyvenimo sąlygų. Jos gali kelti įtampą, stresą, nerimą ir baimę. Būtent dėl to karo psichologai rekomenduoja kartu su fizinės savisaugos priemonėmis nepamiršti ir psichologinės higienos", – dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo psichologijos sektoriaus Psichologinės paramos įguloms skyriaus viršininkas kpt. Andrius Jurgaitis paruošė trumpą atmintinę, kaip karantino metu padėti sau ir savo artimiesiems išsaugoti gerą savijautą ir psichikos sveikatą.

A.Jurgaitis pastebi, kad šiandien, kaip niekada, būtinas visų solidarumas, sutelktumas ir atsakomybė ne tik už save, bet ir už visą bendruomenę.

Neprarasti ritmo

Karantino, o tam tikrais atvejais ir saviizoliacijos metu svarbiausia sveikai maitintis, kokybiškai miegoti ir išlikti fiziškai aktyviems. Tai yra pagrindiniai, tačiau svarbiausi mūsų organizmo poreikiai. Nevalia prarasti rimto! Net jei neinate į darbą, ant lapelio ar mintyse susidėliokite aiškią dienotvarkę – kada keliatės ir gulatės miegoti, valgote, užsiimate namų ruoša ar kitais darbais. Dabar pats tinkamiausias metas rasti laiko savo pomėgiams ir kitai maloniai veiklai – muzikai, filmams ir serialams, jogai, kvėpavimo pratimams, piešimui ar knygoms.

"Dienotvarkė visada gerai – tada yra vidinis kontrolės lokusas. Taip, šalies mastu mes mažai ką galime kontroliuoti, bet savo elgesį, reakciją, mintis ir emocijas galime valdyti", – dar vienas dalykas, kurį anot A.Jurgaičio, galime valdyti – informacijos srautai. Nemaitinkite savo baimių nepatikrintomis žiniomis. Rinkitės tik oficialius informacijos šaltinius, o ir juos ribokite. Trumpiau naršykite internete, mažiau žiūrėkite televizijos laidų.

Lietuvos kariuomenės psichologas įsitikinęs, kad karantinas ir saviizoliacija yra puiki proga išbandyti kažką naujo arba prisiminti pamiršta. Panaudokite šį laiką bendrauti su artimaisiais ir kitais jums svarbiais žmonėmis.

Atgaivinkite tradicijas

Karantinas suveikė kaip santykių barometras. Antai kažką po ilgų santuokos metų pradėjo erzinti sutuoktinio įpročiai arba, priešingai, pamatė, kokia nuostabi yra antroji pusė. Kažkas nebespėja gaminti maisto šeimai ir nebežino, kuo užimti vaikus. Vieni kitus pažinsime iš naujo?

"Žinote, idealiu atveju tai turėtų vykti kasdien. Turėtume žinoti, ką mėgsta vaikai, apie ką kalbėti su žmona ar vyru. Lietuvių patarlė byloja, kad draugą nelaimėje pažinsi. Taigi, esant šiai situacijai, galbūt vieni apie kitus sužinosime naujų dalykų", – A.Jurgaitis neslėpė apmaudo, kad minėtas pažinimas vyksta dėl susiklosčiusios situacijos.

Taip, anot jo, neturėtų būti – žmonės neturi svetimėti. Pagalvokite, ar tikrai žinote visus šalia gyvenančius kaimynus? Ar su visais jų sveikinatės, ar tik prasilenkiate nusukę akis į šalį? Tas pats esą vyksta ir šeimose, todėl, kad ir kaip keistai tai skambėtų, karantinas yra puiki proga atgaivinti pamirštas šeimos tradicijas – susėsti prie bendro pusryčių ar vakarienės stalo, drauge pažaisti stalo žaidimus, pasikalbėti.

Dienotvarkė visada gerai – tada yra vidinis kontrolės lokusas.

Kalbėkite su vaikais

Daugybė suaugusiųjų susidūrė su iššūkiu, kaip tinkamai kalbėti su vaikais apie virusą ir priverstinį karantiną. Kaip paaiškinti, kodėl šiuo metu nevalia eiti į karstynių aikštelę parke, o savaitgalį į vaikų žaidimų kambarį.

"Kalbėkite su vaikais apie tai, kas vyksta. Nepalikite jų nuošalyje, kartu apsaugokite juos nuo klaidingos informacijos ir netinkamo jos interpretavimo", – psichologas patarė domėtis mažiausiųjų poreikiais ir emocine savijauta.

Bendraudami su savo atžalomis būkite ramūs ir nepamirškite, kad jūsų elgesys ir reakcijos atsispindi vaikuose. Stenkitės elgtis nuosekliai, nes vaikai labai greitai pastebi neatitikimus. Jei sakote, kad tikrai nėra ko bijoti, o virtuvines lentynas ir šaldytuvą prikemšate maisto, mažieji jumis gali nebepasitikėti.

"Pasitikėjimas – svarbiausias dalykas, skatinantis vaiką jaustis saugiai. Sudarykite vaikui galimybę klausti apie viską, kas jam rūpi, ir nuoširdžiai atsakykite į visus klausimus. Prisiminkite, kad atsakymų vengimas gali padidinti nerimą", – išlikti ramiems ir dėl savęs, ir dėl tų, kuriuos labiausiai mylime, ragino pašnekovas.

Beje, vaikams, kaip ir suaugusiesiems būtinas dienos režimas. Tėvai turėtų pasirūpinti, kad atžalos sistemingai tęstų mokymosi veiklą, padėtų namų ruošoje ir turėtų pakankamai laiko aktyviems žaidimams, mėgstamai veiklai, poilsiui, saugiam buvimui gryname ore ir miegui. Jeigu vaiko emocinė savijauta jums kelia nerimą ar susiduriate su kitais jo priežiūros iššūkiais, pasitarkite su psichologu.

Nepamirškite senolių

Lietuvius suartina bent keli dalykai – krepšinis, patriotinės šventės ir nelaimės. Antai virtualioje erdvėje jau pasirodė geradarių, siūlančių neįgaliuosius ir vienišus senolius aprūpinti maisto atsargomis, medikamentais. Pašnekovas sveikino tokias iniciatyvas ir darsyk priminė, kad, esant bet kokioms ekstremalioms situacijoms, pagyvenę ir ribotai galintys savimi pasirūpinti žmonės yra itin pažeidžiami. Padėti jiems – būtina.

"Saviizoliacijos laikotarpiu turime puikią galimybę prasmingai leisti laiką rūpindamiesi kitais. Parodykite, kad jie yra svarbūs ir jums rūpi. Reguliariai pasidomėkite jų nuotaika, savijauta, poreikiais. Pasikalbėkite apie tai, kas jiems svarbu. Bendravimas su kitais reikalingas visiems, tačiau jis ypač svarbus tiems, kurie yra vieniši. Padėkite susiorientuoti sveikatos išsaugojimui svarbios informacijos sraute", – A.Jurgaitis kvietė žmones būti bendruomeniškus ir socialiai atsakingus.

Patarkite, kaip karantino metu jie turėtų rūpintis savo higiena ir sveikata. Paaiškinkite, kaip reikėtų elgtis, jei pablogėtų sveikata. Padėkite pasinaudoti technologijomis nuotoliniu būdu apmokant sąskaitas, užsisakant maisto, medikamentų ar kitų būtinų prekių. Paklaustas, ar vienišiams lengviau ištverti karantino sankcijas, pašnekovas negalėjo tiksliai atsakyti. Viskas esą priklauso nuo kiekvieno individualaus psichologinio pasirengimo ir atsparumo tokioms situacijoms.

"Jei žmogus intravertiškas, pratęs praleisti daugiau laiko vienas tiek namuose, tiek darbe, tuomet taip. Pratusiems prie nuolatinio veiksmo ir kitų žmonių, ištverti paspaustą mygtuką "pauzė", gali būti sunkiau", – svarstė Lietuvos kariuomenės psichologas.

Proga atlikti reviziją

Na, ir pabaigoje – pagalba sau. Kaip elgtis apėmus stipriam nerimui, įtampai ar stresui, jei nepadeda nei mėgstama Freddie Mercury daina, nei Marko Sullivano istorinis romanas "Po raudonu dangum"?

Patogiai atsisėskite ar atsigulkite, vieną ranką padėkite sau ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Užmerkite akis. Lėtai kvėpuokite tik pro nosį. Įsivaizduokite, kad įkvepiate šviesą ir ramybę, o iškvepiate nerimą ir stresą. Pratimą tęskite 5–10 min. Perkelkite dėmesį nuo vidinių pojūčių į išorės objektus. Per minutę pamatykite ir įvardykite kuo daugiau spalvų savo aplinkoje. Išgirskite bent tris skirtingus garsus. Pažiūrėkite pro langą, suraskite tris bundančio pavasario ženklus ir pagalvokite, kokie laimingi būsite, kai viskas baigsis.

"Ar nebus sunku grįžti į senąjį ritmą? Po mėnesio atostogų į darbą grįžtame su lengvu tinguliu, todėl tikėtina, kad ir šiuo atveju pirmosios dienos bus sunkesnės, tačiau žmonės greit adaptuosis prie įprastos veiklos. Gali būti, kad pasibaigus karantinui bus jaučiamas socialinio gyvenimo pagyvėjimas, tačiau ar tai blogai?" – Lietuvos kariuomenės psichologas ragino mažiau apsikrauti nereikalingomis mintimis, o esamą laiką išnaudoti nueitam keliui apmąstyti. – Laisvos sienos ir judėjimas, pirkinių ir veiklos pasirinkimas – kai visa tai turi, priimi kaip kasdienybę, kažkokią duotybę, ir nekreipi dėmesio, nes atrodo, kad taip privalo būti. Kai netenki, įvertini kitomis akimis ir supranti, kad ne toks jau blogas gyvenimas iki tol buvo. Todėl dabar puiki proga plačiau atmerkti akis ir plačiau pamatyti situaciją."

GALERIJA

  • Prašymas: A.Jurgaitis pastebi, kad šiandien, kaip niekada, būtinas visų solidarumas, sutelktumas ir atsakomybė ne tik už save, bet ir už visą bendruomenę.
Gairės: karantinas, karantino iššūkiai, Lietuvos kariuomenės psichologas, kpt. Andrius Jurgaitis, COVID-19 karantinas
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

...,teksta perSKAICIAU kaip PAKANKAMAI IDOMU....

kai KA galesiu priTAIKYTI ir SAU...,kiekvienam INDIVIDUALIOS PROBLEMOS ir KIEKVIENAM reikia GALVOTI kaip is JU ISEITI...,vakar skaitydamas TEKSTUS i SAVO SASIUVINUKA uzzrasiau VIENO POETO MINTI kuri MAN!!! labai paTIKO...,"Jei iskilo PROBLEMA spresti JAS,jeigu JI neISPRENDZIAMA gyvenk tarsi JOS neBUTU... TASKAS

Da

noriu pulsa šalies visai kitaip išsakyti, ir kaip išlikti ramiems, matau tą vyra šeimoj, ir matosi ten ir ne viskas tvarkoj, bet jis yra su pagonais žvaigždžiu pripildytas ,4,iš eilės , matosi yra vyršunė namu galva bijokite manę, va koks aš esu, tam ponui, mes esame nelygus ir nebusime, juk tamsta yra visuomenės išlaikytinis valdžios tarnas mums skirtas o kas jam truksta juk algos kokio dydžio ir dar pajus nemokamas ne visi turi dirbantys,ką tas gauna, va kur ramybė, gėris, nėra žodžio, o čia žmonės išvarges kiti grižta į namus girdi ir mato koki neš varga grižes o dar ir ligas užsikrovė, ar jie kalti, juk nekalti, o kas sugebėjo toki fokusa užleisti nežinau kas per laboratorijos pramonės gygantas kaltininkas, reikia krizę užleisti, nusavinti žmoniu pragyvenimo gėri, juk žino po svieta laksto žmoniu geresnio gyvenimo ješkosi, reikia mažinti skaičiu juk milijardai jau priviso žemes gaublis neveža ir oro atšilimas ir taršos pilnas dangus o kas vyksta dabar sprendimas matys spres,

jjj

Žmonos išleido vyrus į užsienius pinigų kalt, ir tokios nenormalios šeimos tapo Lietuvoje ale normaliomis. Žinoma, kad gyvenant atskirai, dabar bus nelengva pagyventi kartu. Teisingai parašyta, kai moteriai rūpi tik "iššūkiai, lūkesčiai ir lyderiavimas" - šeimai būti kartu darnoje yra nelengva...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS