Plačiau apie tai pasakojo vyresnioji STT agentė Nikė Kiškytė-Valatkienė.
– Korupcija versle per septynerius metus sumažėjo 6 proc. Ar tai didelis pokytis, kuriuo galima pasidžiaugti? Kas labiausiai prisideda prie tokio rezultato?
– Norėčiau pasakyti, kad korupcija yra platus reiškinys. Jūs kalbate apie kyšininkavimą. Sumažėjo verslo įmonių dalis, kurios nurodė, kad jų įmonių atstovai per pastaruosius dvylika mėnesių yra davę kyšį. Tendencija yra pozityvi. Svarbu pasakyti, kad tai yra deklaratyvu – tai, ką verslas deklaruoja. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kartu su kitais rodikliais matome stiprėjantį verslo atsparumą korupcijai. Tas skaičius nebūtinai toks yra realybėje. Mes jo nelabai galime pamatuoti. Tiesa, tai, ką galime pamatuoti, rodo, kad mažėja ir įmonių atstovų, kurie duoda kyšį. Negalime tiksliai pamatuoti, kiek, bet tendenciją matome. Čia labiau reikėtų žiūrėti į tendenciją, o ne užsikabinti už konkrečių skaičių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Savivaldybių įvaizdis šiame kontekste yra prastas. 64 proc. apklaustų verslo atstovų mano, kad savivaldybių veikla yra neskaidri. Ar turite duomenų, kurie paaiškintų tokį vertinimą? Galbūt prie jo prisideda viešojoje erdvėje nuskambėję skandalai?
– Patikslinsiu, kad 64 proc. įmonių mano, jog savivaldybių veikla yra neskaidri. Kaip girdime, tai yra apie nuomonę. Manau, prie to prisideda ir viešoji nuomonė. Tiesa, turime ir skaičių, kurie iš praktinės pusės pagrindžia prastesnę savivaldybių antikorupcinę reputaciją. Verslas, kuris naudojasi tam tikromis savivaldybės paslaugomis, dažniau nurodo susidūręs su kyšio lūkesčiu. Tai yra maždaug apie 10 proc. pasinaudojusių paslauga. Dažniau kalbame apie tokias paslaugas, kurios susijusios su statyba, žemėtvarka.
– Ar turite savivaldybių reitingą – sąrašą, kuriose situacija prasčiausia?
– Ne, mes konkrečių savivaldybių nereitingavome.
Verslas, kuris naudojasi tam tikromis savivaldybės paslaugomis, dažniau nurodo susidūręs su kyšio lūkesčiu.
– 52 proc. verslo atstovų sakė, kad ateityje praneštų apie korupciją, tačiau iš realiai su ja susidūrusių apie tokius atvejus institucijoms pranešė tik 16 proc. Kodėl toks didelis atotrūkis?
– Kalbame ne tik apie kyšininkavimą, bet apie korupcijos atvejus. Korupcija yra platus reiškinys. Kyšininkavimas yra tik viena iš korupcijos apraiškų ir ji, kaip matome, mažėja. Atsiranda kitų apraiškų. 52 proc. verslo atstovų teigė, kad ateityje praneštų apie korupciją, būtų tam nusiteikę. Tiesa, realiai iš tų, kurie su korupcija susidūrė, procentas yra žymiai mažesnis – apie korupciją pranešė tik 16 proc. įmonių. Kodėl tas atotrūkis toks didelis? Pirmoje vietoje yra nenoras veltis į teisinius procesus. Antroje vietoje – abejonė, ar situacija, su kuria susiduriama, tikrai yra korupcinio pobūdžio. Galbūt tai tiesiog blogos valdysenos situacija, vadinamoji pilkoji zona. Kita dalis teigė abejojanti pranešimo prasme, t. y. ar atsakingi asmenys bus tinkamai nubausti.
– Kitaip tariant, žmonės nemato prasmės veltis į ilgus procesus, nežinodami, kokio rezultato sulauks?
– Taip. Čia tikrai turime erdvės šviesti verslą, kad atsakomybė yra, o pranešimai – svarbūs. Net jei abejojate, tikrai kviečiu pranešti. Net jei nežinote, ar tai tikrai korupcinė situacija, mes jau atsirinksime. Jei reikės, perduosime informaciją atsakingoms institucijoms. Galbūt ta informacija bus mums trūkstama detalė bendrame paveiksle.
– Kas laukia po šio tyrimo? Kur keliaus jo duomenys ir kaip jie bus panaudojami?
– Duomenis naudojame savo vidinei veiklai, kad galėtume geriau vykdyti korupcijos prevencijos ir žvalgybinę veiklą. Taip pat teikiame rekomendacijas tiek nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjams, tiek savivaldybėms. Kalbamės ir su verslu, tad rezultatų sklaida yra plati.
(be temos)
(be temos)