„Kalbamės su Latvijos puse. Aš tikiuosi, kad jie išreikš poreikį ne tik fizinėmis galimybėmis, pasieniečiais vietoje, (...) jiems trūksta ir termovizorių, ir naktinio matymo aparatų. Galbūt (parama – BNS) ne dovanojimo pagrindu, bet paskolinti galima, kad tas galimybes jų sustiprintume. Tai tų variantų yra daug ir aš manau, kad čia jau yra mūsų pasienio vadovybės pokalbis su jų pasienio vadovybe, kokie poreikiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
„Ne politikų lygmens klausimas, kokią pagalbą reikia teikti, nes kartais politikai gali imtis labai didelės iniciatyvos, nepataikyti su sprendimais ir ta pagalba bus tiesiog ir atidaryta niša prie mūsų sienų ir nulinė nauda Latvijai šiuo atveju“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, šiemet per šešis mėnesius, palyginti su praėjusių metų situacija, vadinamosios antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių.
Vadinamoji antrinė migracija neslopsta, pasak Lietuvos vadovų, latviams sunkiai suvaldant neteisėtus sienos kirtimus. Dėl to Lietuva siunčia Latvijai į pagalbą pasieniečių komandas, nors pageidaujamų 100 pareigūnų skirti neketina, M. Katelynas šią savaitę teigė abejojantis, ar toks Lietuvos pasieniečių skaičius padėtų išspręsti krizę.
Lietuvoje praeitą savaitę viešint Latvijos prezidentui su delegacija, vidaus reikalų ministrai pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu, kuris turėtų padėti kovoti ir su organizuotu migrantų gabenimo tinklu.
„Latvija – labiausiai paveikta valstybė“
BNS rašė, kad nuo liepos mėnesio pradžios devyni Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai su šunimis išvyko į Latviją padėti kaimyninės valstybės pasieniečiams užtikrinti sienos su Baltarusija apsaugą.
Šį Lietuvos pasieniečių grupė jau grįžo, ketvirtadienį M. Katelynas jiems įteikė pajėgas.
Kaip žurnalistams sakė VSAT vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius, nuo liepos 15 dienos į Latviją išvyko antroji pasieniečių grupė.
„Šiuo metu Latvija yra labiausiai paveikta valstybė instrumentalizuotos migracijos kontekste. Vien ką reiškia paskutiniai skaičiai pastarųjų dviejų dienų, kai užvakar virš 40 atvejų bandymo kirsti neteisėtai sieną buvo, praeitą parą apie 150. Ta prasme, tai yra atvejų skaičius per parą, (...) jis pakankamai artimas mūsų karščiausiems laikotarpiams, kuriuos patyrėme 2021–2022 metais“, – teigė S. Nekraševičius.
Šiuo metu Latvija yra labiausiai paveikta valstybė.
„Suprasdami, kad to spaudimo prie išorinės sienos rezonansas vėliau risis ir per Lietuvą antrinės migracijos pavidalu, imamės priemonių padėti problemą spręsti ten, kur ji pasireiškia, tai yra prie išorinės sienos Latvijoje“, – sakė jis.
Pasak VSAT atstovo, visos pasienio su Baltarusija valstybės yra rizikos zonoje, kad būtent prie jų sienų gali padidėti migrantų srautai, tad Lietuva sumažinti pajėgumų prie savosios sienos, siunčiant papildomus pareigūnus į pagalbą Latvijai, negali.
„Atsipalaiduoti, atlaisvinti išorinės sienos apsaugos kokybę mes negalime ir balansuojame ties optimaliu sprendimu. Paramos apimtys ir specialistų, kurie būtų dedikuoti ir siunčiami į Latviją, komplektas yra nuolat derinamas su mūsų kaimynais ir kolegomis Latvijoje ir bandome rasti tą optimalų variantą“, – teigė S. Nekraševičius.
Vienas iš Latvijoje buvusių pasieniečių Ramūnas Poteliūnas teigia, kad didžiausias iššūkis saugant Latvijos ir Baltarusijos sieną – vietovės specifika.
„Yra labai pelkėta ir tas daro įtaką reakcijos laikui, kai tu turi lankais apvažinėti didelius atstumus. Labai daro įtaką reakcijos laikui, automatiškai ir persekiojimas užtrunka ilgiau, ir tada jau daugiau darbo valandų ir panašiai“, – dėstė pasienietis.
Pasak jo, lyginant su Latvija, Lietuvos pasienyje šiuo metu geriau išvystyta detekcijos sistema.
„Pas mus detekcinė sistema šiek tiek anksčiau ir geriau yra šiuo metu išvystyta. Tas padeda greičiau reaguoti. Latvija dar tik projektuoja viską, tai manau, kad ateityje irgi turės tą patį tą patį efektą“, – kalbėjo R. Poteliūnas.
Pasieniečiams didele pagalba tapo ir atsivežti šunys, kurių grupėje buvo du.
„Iš patirties pasakysiu – jų niekad nebūna per daug. Visąlaik jų būna per mažai“, – sakė R. Poteliūnas.
Latviams turėtų padėti ir Lenkija
Dėl antrinės migracijos, kai iš Baltarusijos į Latviją patekę asmenys per Lietuvą pervažiuoja į Lenkiją ir toliau siekia Vakarų Europos, Varšuva 2025 liepą pasienyje su Vokietija ir Lietuva įvedė keliaujančiųjų patikrą.
Paskutinįkart kontrolė pratęsta balandį, šiuo metu ji galioja iki spalio 1-osios.
M. Katelynas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio įgaliotiniai ketvirtadienį kalbėsis, kaip tobulinti procedūras pasienyje, ministras yra išsakęs lūkestį, kad patikros būtų tikslingesnės.
Praėjusią savaitę Dubline dalyvaudamas neformalioje Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje M. Katelynas su Lenkijos kolegomis teigia kalbėjęs ne tik apie situaciją Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, bet ir apie krizę Latvijoje.
„Jie (Lenkija – BNS) irgi turi problemą dėl išteklių – ir žmogiškųjų, ir finansinių. Jie pasižiūrės, ką gali padaryti, bet tai neturėtų būti, kad Lietuva kaip tarpininkas. Turėtų pasienio tarnybos bendrauti tiesiogiai. Tai aš manau, kad latviai tikrai kreipsis, jeigu nesikreipė dar, ir ta pagalba kažkokia forma bus rasta“, – kalbėjo ministras.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Latviją šiemet bandė patekti, buvo sulaikyta bei grąžinta į Baltarusiją arba Latvijos pasieniečių atgrasyta dar Baltarusijos pusėje per 8 tūkst. migrantų. Tai beveik devyniskart daugiau, nei buvo mėginimų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)