Įregistruotu projektu jis siekia aiškiai nustatyti, kad žmogaus balsas, analogiškai kaip ir jo atvaizdas, yra saugoma asmenybės dalis, kurios negalima naudoti be aiškaus sutikimo.
„DI atveria daug galimybių, tačiau kartu sukuria ir naujų rizikų. Šiandien technologijos leidžia sukurti tokį balsą, kad klausytojui sunku atskirti, ar jis tikras. Todėl valstybė turi užtikrinti, kad kiekvienas žmogus išlaikytų kontrolę savo tapatybės atžvilgiu, o jo balsas nebūtų naudojamas be žinios ir sutikimo“, – sako projekto iniciatorius Seimo TS-LKD frakcijos narys V. Kernagis.
Pagal siūlomą reguliavimą, žmogaus balsas galėtų būti atgaminamas, viešai skelbiamas ar kitaip naudojamas tik gavus jo sutikimą. Po mirties tokį sutikimą galėtų duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.
„Sutikimas turi būti aiškus ir konkrečiai apibrėžtų naudojimo tikslus, būdus bei apimtį. Vien sutikimas naudoti balso įrašą nesuteiktų teisės kurti ar naudoti dirbtinai atkurtą balsą. Taip pat būtų draudžiama iš anksto ir visam laikui atsisakyti teisės į savo balsą“, – sako V. Kernagis.
Įstatymo projekte balsu laikomas ne tik balso įrašas, bet ir DI ar kitomis techninėmis priemonėmis sukurtas balsas, iš kurio galima atpažinti konkretų asmenį.
Beje, numatyta išimtis parodijos ir satyros žanrams, tačiau ir tokiais atvejais nebūtų leidžiama klaidinti visuomenės dėl balso autentiškumo ar pažeisti asmens garbės, orumo, reputacijos bei privataus gyvenimo.
Pasak V. Kernagio, balso naudojimas reklamos ar kitais komerciniais tikslais be asmens sutikimo visais atvejais būtų laikomas neteisėtu.
Sintetinis balsas naudojamas sukčiavimui ir atlikėjų „išstūmimui“
Balso imitavimo įrankiai, anot V. Kernagio, gali būti naudojami kūrybiniams tikslams, tačiau kartu kelia rimtų grėsmių asmens teisėms, reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui.
Kaip pastebi parlamentaras, sintetinis balsas naudojamas sukčiavimui, pavyzdžiui, skambučiams artimųjų, vadovų ar valstybės institucijų pareigūnų balsu, siekiant išgauti pinigus ar prisijungimo duomenis. Taip pat – dezinformacijai ir politinei manipuliacijai: fiktyviems politikų, pareigūnų, žurnalistų „pareiškimams“ ir „pokalbių įrašams“, seksualinio ar žeminančio pobūdžio sintetinės medijos (angl. deepfake) kūrimui, kurioje asmens balsas derinamas su suklastotu vaizdu.
Dokumento aiškinamajame V. Kernagis atkreipia dėmesį į sintetinio balso naudojimą komerciniams tikslams be asmens sutikimo: reklamai, garsinėms knygoms, dubliavimui, žaidimams ir kitam turiniui, kuriame aktorių, diktorių, dainininkų ir kitų atlikėjų balsai atkuriami nemokant atlyginimo ir be jų žinios.
Jis mato grėsmę taip pat dėl aktorių ir atlikėjų „išstūmimo“ iš jų profesinės veiklos, kai leidimas naudoti balso įrašus, duotas vienam tikslui, panaudojamos balso modeliui sukurti ir vėlesniam neribotam naudojimui.
Įžvelgia teisinio reguliavimo spragą
Pasak V. Kernagio, šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje aiškiai apibrėžta ir saugoma asmens teisė į atvaizdą, tačiau teisinio reguliavimo spraga atveria kelią nebaudžiamam balso generavimui, klonavimui ar skleidimui imituojant realius žmones.
DI technologijos, anot parlamentaro, iš esmės pakeitė situaciją: šiandien iš kelių sekundžių garso įrašo galima sukurti žmogaus balso modelį ir juo įgarsinti praktiškai bet kokį tekstą. Kadangi tokiais atvejais dažnai nėra atkuriamas joks originalus įrašas, esamos autorių teisių, asmens duomenų ar privataus gyvenimo apsaugos priemonės, pasak V. Kernagio, ne visuomet suteikia aiškų ir veiksmingą teisinį pagrindą ginti pažeistas teises.
„Tokiam sintetiniam balsui skleisti nereikia atgaminti nė vieno esamo įrašo, todėl gretutinių teisių ir įrašo slaptumo apsaugos mechanizmai jo tiesiogiai neapima“, – pastebi Seimo Kultūros komiteto narys V. Kernagis.
Pasak parlamentaro, galiojantis reguliavimas balsą saugo tik netiesiogiai ir fragmentiškai.
„Nė viena norma neapima pagrindinės generatyvinio DI sukeltos situacijos – asmens balso atkūrimo, imitavimo ir naudojimo be jo sutikimo, kai nepanaudotas joks tikras įrašas ir neskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija“, – sako jis.
Galiojantis CK reguliuoja teisę į atvaizdą: fizinio asmens nuotrauka ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Balsui ši norma netaikoma.
CK saugo privatų gyvenimą ir jo slaptumą, įskaitant telefoninių pokalbių konfidencialumą, tačiau jis apima tik tikro, privataus pobūdžio turinio paskelbimą, o ne balso atkūrimą ar imitavimą.
Dabartinės CK nuostatos gina garbę ir orumą tik nuo tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskleidimo, todėl netaikomos neutralaus ar teigiamo turinio balso klastotėms, taip pat komerciniam balso naudojimui.
Siūloma, kad naujas reguliavimas dėl teisės į balsą įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.
(be temos)