KETINAMA PLĖSTI ŠNIPINĖJIMO APIBRĖŽIMĄ IR BAUSTI UŽ PAVOGTĄ PARTNERIŲ INFORMACIJĄ

Planuojama plėsti šnipinėjimo apibrėžimą ir taikyti atsakomybę už Lietuvoje pavogtas sąjungininkų paslaptis.

Tai numatyta Vyriausybės teikiamoje Seimo pavasario sesijos darbų programoje.

Joje nurodoma, kad balandį turėtų būti parengtos ir registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios griežtinti atsakomybę už šnipinėjimą.

Planuojama tikslinti šnipinėjimo sąvoką, kad ji apimtų ne tik valstybės, bet ir tarnybos paslapties rinkimą, perdavimą.

„Nes puikiai žinome, kad kaupiama priešiškų žvalgybos tarnybų informacija nebūtinai turi būti slapta, ji gali būti ir tarnybinio naudojimo, ir kitų užsienio valstybių perduota konfidenciali ar įslaptinta informacija. Norint apsaugoti šitą interesą, numatyta, kad šnipinėjimo nusikaltimo dalyku laikyti ir valstybės, ir tarnybos paslaptį, ir užsienio valstybės perduotą įslaptintą informaciją“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Norint apsaugoti šitą interesą, numatyta, kad šnipinėjimo nusikaltimo dalyku laikyti ir valstybės, ir tarnybos paslaptį, ir užsienio valstybės perduotą įslaptintą informaciją.

Anot jo, taip pat ketinama stiprinti partnerių interesų apsaugą Lietuvą.

„Lietuva yra sudariusi eilę sutarčių dėl slaptos ir konfidencialios informacijos saugojimo iš kitų valstybių kaip NATO ir Europos Sąjungos narė. Bet iki šiol negalima užtikrinti kitų šalių intereso gynimo, pavyzdžiui, jeigu šnipinėjimo veikla Lietuvoje būtų nukreipta prieš valstybę sąjungininkę“, – teigė ministras.

„Pagal tuos pakeitimus, kurie numatomi, turi būti užtikrinta ir mūsų sąjungininkų interesų apsauga šioje srityje“, – pabrėžė jis.

A. Anušauskas sakė, kad planuojama numatyti ir atsakomybę už Lietuvos suvereniteto pažeidimą informacinių technologijų pagalba.

„Iki šiol atsakomybė už tokių technologijų panaudojimą nebuvo numatyta“, – tvirtino jis.

Ar bus siūloma griežti laisvės atėmimo bausmę už šnipinėjimą, krašto apsaugos ministras sakė dar nežinąs.

„Mano galva, svarbiausia, kad būtų atsakomybė, o ne tai, kad ji būtų ištęsti nuo dešimties iki 20 metų. Svarbiausia, kad ta atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta – už ką gali tekti atsakyti, jeigu bus bendraujama su priešiškos valstybės slaptosiomis žvalgybos tarnybomis“, – sakė jis.

Dabar Baudžiamasis kodeksas numato, kad už Lietuvos valstybės paslapties perdavimą užsienio valstybei ar jos organizacijai baudžiama nuo dvejų iki dešimties metų nelaisvės, už tokius veiksmus vykdant užsienio valstybės užduotis – nuo trejų iki 15 metų.

Vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Praėjusią savaitę Seime pristatydami praėjusių metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai teigė, kad Lietuvos gyventojų verbavimas šnipinėti yra nuolatinis procesas, o jo mastai yra padidėję.