„Mes vadovaujamės visuotinės gynybos principu, kad ginasi ne tik mūsų kariuomenė, bet ir tauta, kiekvienas pilietis. Kiekvienas pilietis turi daugiau mažiau žinoti savo vaidmenį galimos karinės invazijos atveju, ir čia mes išeiname į pilietinį pasipriešinimą, karinį ir ne kartinį“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė L. Kasčiūnas.
Seimo komiteto vadovas pažymėjo, kad visuotinės gynybos principas bus vienas kertinių elementų partijų rengiamame susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos.
„Valia gintis yra esminis variklis mūsų viso nacionalinio saugumo ir gynybos sistemos. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad valia priešintis yra auganti ir tikrai nėra momentinė. Mūsų kaip valstybės uždavinys yra visa tai dabar įveiklinti. Nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimas tarp partijų yra tuo išskirtinis, kad jis siūlo konceptualiai pažiūrėti į gynybą ir saugumą“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Mes vadovaujamės visuotinės gynybos principu, kad ginasi ne tik mūsų kariuomenė, bet ir tauta, kiekvienas pilietis.
Naujienų portalo „15min“ pirmadienį paskelbta „Norstat LT“ kovo viduryje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų jungtųsi prie ginkluotos valstybės gynybos, jei šalį užpultų Rusija, o tarp karo prievolininkų – vyrų nuo 18 iki 55 metų amžiaus – šis rodiklis siekia 70 procentų. 27 proc. apklaustųjų teigė, kad dalyvautų neginkluotame pasipriešinime – 39 proc. moterų ir 14 proc. vyrų.
Politinės partijos šiuo metu rengia nacionalinį susitarimą dėl gynybos ir saugumo. Darbo grupei vadovaujantis NSGK vadovas L. Kasčiūnas yra sakęs, kad dokumentą planuojama pabaigti balandžio antroje pusėje.
Lietuva turi siekti oro gynybos sistemų įrengimo
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad iki NATO viršūnių susitikimo liko du mėnesiai, per kuriuos, pasak politiko, Lietuva turi padaryti viską, jog NATO pajudėtų priešakinės gynybos principo link. Seimo narys pabrėžia, kad Lietuvai būtina siekti ne tik didesnio skaičiaus sąjungininkų karių, tačiau ir oro gynybos sistemų įrengimo.
„Mes dabar turime dabar labai svarbius du mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo Madride, kai turime dėti visas pastangas – visi parlamentarai ir Krašto apsaugos ministerija, žinau, kad ir Užsienio reikalų ministerija daro labai daug, – kad NATO pajudėtų priešakinės gynybos principo link“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Oro gynyba yra labai svarbu, todėl apie izraelietišką Iron Dome irgi reikėtų kalbėti vis drąsiau ir drąsiau kaip tam tikrą, kad ir tolimą, bet labai rimtą ambiciją.
NSGK pirmininkas akcentuoja, kad Lietuva turi siekti ne tik didesnio skaičiaus NATO sąjungininkų karių, tačiau ir oro gynybos sistemų įrengimo.
„Kitaip tariant, kad tie NATO batalionai, kuriuos dabar turi, augtų iki brigadų lygio, o gal dar ir daugiau. Kad atsirastų oro gynybos elementai labai svarbūs. Mes turime rimtai kalbėti apie ambiciją oro gynybos sistemose tiek nacionaliniu mastu, tiek regioniniu mastu, tiek visos NATO mastu“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Oro gynyba yra labai svarbu, todėl apie izraelietišką Iron Dome irgi reikėtų kalbėti vis drąsiau ir drąsiau kaip tam tikrą, kad ir tolimą, bet labai rimtą ambiciją“, – pažymėjo jis.
Todėl, pasak L. Kasčiūno, per ateinančius du mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo būtina padaryti viską, kad susitikimo metu būtų priimti reikalingi sprendimai rytinio NATO flango stiprinimui.
„Mes turime du mėnesius padaryti viską, kad grįžtume prie to, kas buvo Šaltojo karo metais, kad netapo šaltasis karštuoju – NATO buvo pajėgus gintis. Mes dabar puikiai matome, kad Baltarusijos kaip savarankiškos nėra, tai reiškia, kad Rusijos karinės pajėgos gali būti Baltarusijoje. Mes dėl reakcijos mažėjančio laiko turime suformuoti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą regione, kad rusams nekiltų intencijų pabandyti pratestuoti 5 straipsnį“, – akcentavo politikas.
Rusija toliau bandys korumpuoti ukrainiečius
L. Kasčiūnas tikina, kad Rusija, nepaisant savo pareiškimų antradienį vykusių derybų su Ukraina metu, toliau bandys korumpuoti ukrainiečius, dirbti su įvairiomis verslo grupėmis ir stabdyti šalies artėjimą prie Europos Sąjungos (ES). Pasak jo, nereikia galvoti, kad Rusija paliks laisvą kelią ukrainiečiams europinės integracijos link.
„Neturėkime iliuzijų, kad kažkokie pareiškimai iš penktaplanio Rusijos veikėjo, jog Rusija neprieštaraus Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, yra kokia nors reali realybė. Skirtis aišku yra, jie skirtingai reaguoja į ES ir NATO, bet, nepaisant to, priminsiu, kad Maidanas ir visa istorija su Janukovyčiumi, Krymas juk dėl Europos integracijos prasidėjo, dėl asociacijos susitarimo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Europa turi padaryti viską, kad Ukraina būtų tas esminis gynybinis ramstis, gynybinė linija nuo tokių stepių vilkolakių bandymų atsiriekti dalį Europos“, – pridūrė jis.
Antradienį po Stambule vykusių derybų tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų Rusijos derybinės grupės delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis kalbėjo, kad Rusija neprieštarautų Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
Užsimena apie puolamąją ginkluotę Ukraina
L. Kasčiūnas teigia, kad Rusijos sukeltame kare Ukrainoje prasideda naujas etapas. Kaip pažymi konservatorius, dėl to reikia ir Vakarams stiprinti tiekiamą pagalbą Ukrainai – galbūt net siunčiant puolamąją ginkluotę.
„Ukrainiečiai pirmą etapą atlaikė, bet mes pereiname į kitą slenkančio karo etapą, kuris turi ir savų pavojų. Kitaip tariant, ta logika 2014 metų, kur buvo okupuotos zonos nuo Donbaso, tiesiog išsiplečia“, – „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
Todėl parlamentaras pažymi, kad siekiant neleisti Rusijai primesti savo žaidimo taisyklių ir nesudaryti sąlygų Kremliui išlaikyti jau okupuotų Ukrainos teritorijų, galima svarstyti ir puolamosios ginkluotės tiekimą.
„Mes, visi Vakarai, turime sau atsakyti į klausimą – mūsų ginkluotė padeda ukrainiečiams stabdyti ir klampinti rusus, bet tai yra stabdymo ir klampinimo ginkluotė. Jeigu mes norime padėti ukrainiečiams atsiimti teritorijas, kurios dabar yra užimtos, tai natūralu, kad ginkluotės, kurią mes dabar teikiame, nepakanka. Reikės ieškoti būdų, kaip ją sustiprinti ir duoti galbūt net puolamąją ginkluotę. Jeigu mes to nedarysime, ukrainiečiai neturės priemonių atsikovoti teritorijų ir mes iš esmės įklimpsim į ilgalaikes alinančias derybas. Rusai sakys: mes atsitraukiam, bet jūs priimkit kitą reikalavimą. Bus bandymas primesti ukrainiečiams žaidimo taisykles. Tada Vakarai, neduok Dieve, ir gal taip nebus, sakys: geriau bloga taika negu karas. Ir tada galbūt mes matysime tokią Rusijos strategiją bandant plėsti savo įtaką“, – būgštavo L. Kasčiūnas.
