L. KASČIŪNAS: LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA TURI BŪTI VISUOTINĖS GYNYBOS AŠIS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos šaulių sąjungoje (LŠS), Kaune. Vizitą komiteto nariai pradėjo prie apleisto pastato, kuriame LŠS suplanavusi įrengti Mokymų ir nekinetinių operacijų centrą bei logistikos bazę.

„Šaulių gretos gausėja, todėl mokymų ir logistikos bazės poreikis didžiulis – jame žinių, įgūdžių įgis tiek naujai į organizaciją įsiliejantys nariai, tiek tobulinsis senbuviai šauliai, o vėliau jie tai galės pritaikyti praktiniuose užsiėmimuose savo rinktinėse, kurių Lietuvoje iš viso yra dešimt“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Pasak LŠS vado, Mokymų ir nekinetinių operacijų centras koordinuos bazinį šaulių rengimą, ypač daug dėmesio bus skiriama vadų rengimui. Mokymų ir logistikos bazėje planuojama organizuoti ir specializuotus kursus, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių valdymo, informacinių operacijų ir pan. Čia taip pat bus įrengtos sandėliavimo patalpos ir ginklinės, kurių šauliams labai reikia. 

Preliminariais skaičiavimais, Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos priklausiusių patalpų (2 tūkst. kv. m) rekonstrukcija kainuos apie 3,5 mln. eurų ir turėtų būti baigta per kelerius artimiausius metus. Šiuo metu yra rengiami projektavimo dokumentai. 

„Šauliai mūsų komitete – vienas iš prioritetų. Tvari organizacijos plėtra, finansavimas, integracija į gynybos planus yra viena iš pagrindinių mūsų veiklos krypčių, – vizito Kaune metu sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. – Matome Šaulių sąjungos energiją, labai aiškią kryptį ir degančias šaulių akis bei širdis. Tas įkvepia. Dirbame, kad ši organizacija būtų visuotinės gynybos ašis.“

Vizito Kaune metu Seimo NSGK nariai susipažino su Šaulių sąjungos planais ir iššūkiais, aptarė galimą valstybės pagalbą, glaudesnį bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir organizacijomis. Vieningai sutarta, jog būtinas tolesnis finansavimo didinimas, kad Šaulių sąjunga galėtų įgyvendinti organizacijai keliamus uždavinius.

„Šaulių sąjunga auga ir matyti gebėjimas struktūruotai planuoti ateitį. O ko reikia iš valstybės, tai ir didesnės finansinės paramos, ir didesnio suvokimo, kaip Šaulių sąjunga galima būtų integruoti, kad visuotinė gynyba taptų visuomenę kiaurai persmelkiančiu konceptu – kad tai būtų ne atskirų visuomenės grupių, o visos visuomenės reikalas“, – sakė NSGK narė Dovilė Šakalienė.

LŠS kelia ambicingus tikslus iki 2035 m. po savo vėliava suburti 50 tūkst. šaulių. Pasak LŠS vado, kiekvienas pilietiškai nusiteikęs žmogus Šaulių sąjungoje yra laukiamas, reikalingas ir gali būti naudingas savo valstybei.

Šiuo metu šauliai yra ruošiami tiek ginkluojam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui – gerinamas ne tik karinis šaulių rengimas, bet ir plėtojami medicinos, logistinės paramos, ryšių ir informacinių technologijų, komunikacijos ir psichologinių operacijų, kibernetinio saugumo, bepiločių orlaivių krypčių bei kiti pajėgumai.

„Pilietiškai nusiteikusių ir savo Tėvynę bei jos laisvę ginti pasiryžusių žmonių tik daugėja, todėl mums svarbu padėti jiems tiek žiniomis, tiek kompetencijomis, tiek priemonėmis. Tai kryptingai ir darome Tėvynės labui“, – sakė LŠS vadas plk. ltn. L. Idzelis.