LENKAI UŽDARO SIENAS SU BALTARUSIJA: KO LAUKIA LIETUVA?

Kol Lietuva pasienyje tik stato įspėjamuosius ženklus, kad lietuviai dėl saugumo nevyktų į Baltarusiją, Lenkija į pasienį siunčiu dar papildomus 2 tūkst. karių. Varšuvos valdžia sako, kad situacija pasienyje dinamiška ir būtina stiprinti šalies saugumą. Vilnius kol kas dar tik planuoja nuo pirmadienio uždaryti du iš šešių kontrolės punktų pasienyje su Baltarusija. Ar šis Lenkijos kariškių pasitelkimas nėra perdėtas, o lietuvių ramybė ir pasikliovimas tik pasieniečių pajėgomis nėra per daug optimistinis, plačiau LNK reportaže

Apie tai plačiau papasakojo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

– Manau, kad Lenkija reaguoja tinkamai. Jie įvertina rizikas ir pritraukia daugiau pajėgų į savo pasienį. Lietuvoje, tikiu, kad kažkas daroma, tik norėtųsi daugiau viešos informacijos. Lietuva žymiai mažesnė valstybė nei Lenkija, mūsų visi daliniai, išskyrus Klaipėdą ir Kauną, yra arti nuo Baltarusijos sienos. Tikiu, kad Lietuva yra pakėlusi parengties lygį. Lenkai, turėdami netgi trumpesnę sieną su Baltarusija, skiria inžinerinį batalioną, kuris dirba ir organizuoja tvirtinimus. Be to, Lenkija paprašė Europos Sąjungos paramos pasienio saugumui. Negirdėjau, ar Lietuva tą padarė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lenkija ruošiasi parlamento rinkimams. Galbūt tas susirūpinimas ir karių siuntimas į pasienį tėra rinkiminė kampanija? O tuo tarpu lietuviai galbūt tyliai ruošiasi, nes nenori kelti panikos?

– Girdėjau šitą nuomonę, kad tai rinkiminė kampanija. Rinkimai, žinoma, svarbus renginys, tačiau nesusiečiau to. Šitas naratyvas netgi žalingas, bandoma pasiteisinti, kodėl mes nesiimame tokių priemonių, kaip lenkai. Lenkai ruošiasi rinkimams, o mes esam viską pasiruošę ir mums nereikia. Pavojus realus, „Wagner“ samdiniai gali būti naudojami labai kūrybingai, išpuoliams, nelegalių emigrantų organizavimui. Iš Latvijos pasienio vado ne kartą buvo girdėta, kad jie turi informaciją iš „Wagner“ grupuotės ir Baltarusijos pasieniečių pokalbių, kad ruošiamasi kažkokiai grėsmei.

– Ką gali pasienietis, o ką gali karys? Koks esminis skirtumas tarp šių dviejų pareigų?

– Skirtumas, kad pasieniečiai nėra pasirengę vykdyti taktinių operacijų. Jie dirba su neginkluotais žmonėmis, kontroliuoja judėjimą, gali sulaikyti pavienius asmenis. Bet jei pažeidėjai turi pasiruošę ginklų, naudoja karines taktikas, tai pasieniečiai nėra tam paruošti. Tam reikalinga kariuomenės parama. Kariuomenė reikalinga ir tada, jei didelis emigrantų skaičius pajudėtų. Iš Latvijos pasienio yra duomenų, kad atsirado Afrikos piliečių, to, ko seniau nebuvo. Afrika labai susijusi su „Wagner“ grupuote. Neatmesčiau galimybės, kad „Wagner“ grupuotė gali atsiųsti netgi paruoštų afrikiečių.

Neatmesčiau galimybės, kad „Wagner“ grupuotė gali atsiųsti netgi paruoštų afrikiečių.

– Esate minėjęs, kad jei kol kas pasienyje nesiunčiame karių, reikia stiprinti infrastruktūrą. Ką turėjote omenyje?

– Siena, kuri paruošta dabar, yra veiksminga neorganizuotiems emigrantams sulaikyti. Mums reikia galvoti apie didelių, ginkluotų grupių įsiveržimą. Iš karto neįmanoma visos sienos taip sustiprinti. Mums reikia galvoti, kaip panaudosime turimas priemones, jei kažkas tokio atsitiktų. Palaikau iniciatyvą pasienyje turėti tokius parkus, kur būtų logistikos sandėliai. Ten būtų sutelkta inžinerinės priemonės, kurios reikalui esant, bus staigiai panaudojamos pasienio stiprinimui. Aišku, bet koks inžinerinis įrenginys be žmogaus neveikia, tam reikia sutelkti ir kariuomenės pajėgas. Tikiuosi, kad visi šitie projektai numatyti ir žinomi. Bet norėtųsi turėti daugiau tikslios ir aiškios informacijos, kas yra daroma.