LIETUVA JAU BEVEIK DEŠIMTMETĮ SIEKIA PANAIKINTI GLOBOS NAMUS, BET NESĖKMINGAI

Norima, kad kuo daugiau vaikų gyventų globėjų šeimose arba bendruomeniniuose globos centruose, tačiau svajonė dar nepasiekta. Nors, prasidėjus vaikų globos sistemos pertvarkai, Lietuvoje perpus sumažėjo institucijose gyvenančių vaikų ir kelis kartus išaugo budinčių globėjų skaičius, – iki šiol šalyje vis dar veikia septyniolika globos namų – tikimasi, kad iki metų pabaigos jų neliks visai, praneša LNK.

Šiuo metu Tenerifėje su šeima gyvenanti Agnė sakė visada žinojusi, kad bent vienas vaikas jų šeimoje bus įvaikintas. Šiandien moteris su vyru augina jau du vaikus – penkerių mergaitę ir devynių mėnesių berniuką. Mergaitę šeima įsivaikino, o berniuką – kol kas tik globoja. Tačiau netrukus ir jis taps oficialiu šeimos nariu.

„Sprendimas buvo priimtas gan spontaniškai, bet mes apie tai su vyru dar iki santuokos kalbėję, kad vienas šeimoje vaikas tikrai bus įvaikintas. Išėjo – kad du. Ketvirtasis šeimos narys dar visai neseniai atėjo į mūsų šeimą. Džiaugiamės, pratinamės ir kiekvieną dieną mylime vis labiau“, – džiaugsmu dalijosi dviejų vaikų mama Agnė Mickevičiūtė-Butienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Deja, bet taip pasiseka ne visiems artimųjų paliktiems vaikams. Šiuo metu globoje auga beveik 6 tūkst. Lietuvos vaikų. Iš jų 4,6 tūkst. – gyvena šeimose. Likusi dalis auga globos įstaigose arba bendruomeniniuose namuose.

„Per 1 tūkst. vaikų – vis dar globos įstaigose. Tačiau 800 iš jų yra bendruomeniniuose namuose, kur visiškai šeimos aplinka. Žinoma, ten dirba darbuotojai, o ne šeimos kaip globėjai“, – sako buvęs socialinės ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Šeimų, kurios ryžtųsi globoti vaikus, vis dar stoka. Vaikų globos institucijoje vis dar yra. Iš šeimos paimti vaikai vis dar patenka į instituciją.“

Bendruomeninių namų yra kiekvienoje šalies savivaldybėje. Juose gali gyventi ne daugiau kaip aštuoni vaikai. Vaikai tokiuose namuose gyvena po kelis kambariuose. Dažniausiai – su broliais ir seserimis.

„Iš vaikų girdime, kad sužino, jog pienas laikomas šaldytuve, nakčiai reikia užrakinti duris“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

„Vaikai jaučiasi kaip namuose. Tai yra jų namai. Jie atsakingi ir už tvarką, ir už maisto gamybą, kiemo priežiūrą. Kartu su darbuotojais visus darbus atlieka“, – apie tvarką pasakojo socialinės globos namų „Gilė“ direktorė.

Galutinis tikslas – kad kuo daugiau vaikų gyventų su globėjais šeimose. Nors globėjų kasmet vis daugėja, jie ne visus vaikus nori globoti: „Budinčių globėjų pakanka mažiems vaikams, tačiau vis dar didžiulis trūkumas budinčių globėjų vyresniems vaikams ir vaikams su negalia, raidos sutrikimais.“

Akivaizdu, kad skiraimos vaiko pašalpos globėjams nepakankamos.

„Deja, norinčių pasiimti paauglių praktiškai nėra. Nebent atsiranda giminaičių“, – pabrėžė „Gilės“ direktorė.

Globos ekspertai tikina, kad globėjų trūkumą lemia kelios pagrindinės priežastys.

„Akivaizdu, kad skiraimos vaiko pašalpos globėjams nepakankamos“, – pabrėžė E. Žiobienė.

„Yra savivaldybių, kurios, deja, nesusiakcentavusios į vaikų globą ir papildomai pagalbos ar įsikūrimo pinigų nemoka“, – neigiamą aspektą pastebėjo vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė.

Nors didelės globos institucijos naikinamos, jų dar yra. Vis dėlto nuo kitų metų tokios institucijos durų privalo nebeatverti. Dabar šalyje veikia 66 bendruomeniniai vaikų namai, iki metų pabaigos jų turėtų būti jau apie 100.