– Kiek nuo kitų metų didės pensijos?

– Kitais metais prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija didės apie 12 proc. – tai sudarys apie 80 eurų. Vidutinė senatvės pensija pasieks apie 750 eurų. Tiems, kas turi sukaupę būtinąjį stažą, didėjimas bus šiek tiek didesnis – apie 90 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kas turi būtinąjį stažą, sieks apie 810 eurų.

– Bet mes čia kalbame apie vidurkį. Jūs sakote – 80 arba 90 eurų. Jeigu mano pensija maža, tarkime, 500 eurų, ji procentiškai didės daugiau nei 15 proc. Bet jei mano pensija didelė – tūkstantis ir daugiau eurų – didėjimas taip pat bus didesnis, tiesa?

– Žinoma, mes kalbame apie procentinį pensijų didėjimą. Pensiją sudaro dvi dalys – vadinamoji pagrindinė dalis, kuri priklauso nuo stažo, ir individualioji dalis, priklausanti nuo įmokų, kurias žmonės yra sumokėję „Sodrai“. Abi dalys didės apie 10 proc. visiems, nepriklausomai nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta. Tačiau tiems, kurie sumokėjo daugiau įmokų, pensijos didės sparčiau – taikomas papildomas 3 proc. indeksavimas. Siekiama, kad ryšys tarp sumokėtų įmokų ir išmokų būtų kuo tvirtesnis, kad žmonės matytų tų įmokų naudą.

– Prieš rinkimus valdžia žadėjo, kad pensijos didės gausiau. Opozicija dabar sako, kad didėjimas toks kaip pernai ir ankstesniais metais. Kodėl nesiryžtama pensijų didinti daugiau? Juk senjorų padėtis Lietuvoje nėra geriausia Europoje.

– Lietuvoje „Sodros“ pensijos didinamos pagal formulę – pagal darbo užmokesčio fondo augimą. Jis prognozuojamas šiek tiek lėtesnis, todėl bazinis padidėjimas irgi kiek lėtėja. Tačiau mano minėta papildoma indeksacija – tie papildomi 3 proc., leidžiantys pasiekti bendrą 12 proc. augimą, – yra dvigubai didesnė nei pernai. Pernai pensijos buvo papildomai didinamos tik 1,4 proc. Žinoma, visada norisi, kad pensijos didėtų dar sparčiau. Šiemet tam didinimui skirta apie 705 mln. eurų, iš jų 90 mln. – iš vadinamojo perviršio. Kitais metais vėl bus siekiama, kad ši dalis didėtų, iniciatyvų yra ir iš šalies prezidento pusės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš tiesų daug diskutuojama apie „Sodros“ rezervą, tą perviršį. Ar ketinama daugiau iš jo paimti ir pridėti pensininkams?

– Šiemet visas didėjimas, kuris numatomas, bus finansuojamas iš einamųjų įmokų. Nėra skiriama dalis rezervo – jis toliau kaupiamas ir didinamas tam, kad „Sodros“ sistema būtų stabili ir atspari bet kokiai ekonominei krizei. Planuojama, kad šiemet rezervas sieks apie 4,5 mlrd. eurų, o kitais metais – apie 5,9 mlrd. eurų. Rezervo augimas gana spartus. Tiesa, dalis lėšų, kurios ateis, bus ir iš antrosios pensijų pakopos – lėšos, grįžtančios į „Sodrą“, bus panaudotos žmonių būsimoms pensijoms.

– Taigi, iš esmės rinkimų pažadai atidėti į šoną – pensijos didinamos saikingai, o rezervas toliau kaupiamas. Kokia, jūsų manymu, vidutinė pensija Lietuvoje turėtų būti ir kada pasieksime tą orios pensijos lygį?

– Šiuo metu Vyriausybės programoje yra įsipareigojimas, kad per kadenciją pensijų santykis su vidutiniu atlyginimu siektų bent 50 proc. Tiesą sakant, jau šiemet tas santykis tiems, kurie turi būtinąjį stažą, bus apie 51 proc., taigi net viršys tikslą. Tačiau vidutiniškai kol kas sieks apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tad dar nepasieksime reikiamo lygio. Pagal Vyriausybės programą, turėtume artėti prie to tikslo – kad pensijos sudarytų bent pusę vidutinio atlyginimo. O mano asmenine nuomone, tas didėjimas turėtų būti kuo spartesnis, galbūt panaudojant ir didesnę dalį rezervo.

– Taip pat, nors ir nežymiai, didėja vienišų asmenų pensijos dalis. Kodėl ji auga tik keliais eurais?

– Iš esmės visos „Sodros“ pensijos auga panašiu tempu. Vienišo asmens išmokos bazinis dydis šiuo metu yra 42 eurai, o didės iki 46 eurų. Procentinis augimas toks pat, tiesiog eurais išraiška mažesnė. Tokiu pat 12 proc. tempu didės ir netekto darbingumo pensijos, skirtos asmenims su negalia, – tiesiog sumos skirtingos.

– Ir pabaigai – nuo sausio bus galima pasitraukti iš antros pensijų pakopos. Visuomenė to laukia. Ar dar bus bandoma įtikinti žmones likti antroje pakopoje, ar šis klausimas jau paleistas ir kas norės, tas pasitrauks?

– Nuo pat reformos pradžios buvo siekta, kad antroji pensijų pakopa taptų lankstesnė ir patrauklesnė žmonėms, kurie kaupia. Tie, kurie papildomai kaupia antrojoje pakopoje, neturi priežasčių pasitraukti – sąlygos dabar yra geresnės. Jie galės lanksčiau naudotis sukauptais pinigais: sulaukę pensinio amžiaus – didinti ar stabdyti įmokas, atsiimti dalį lėšų ištikus sunkiai ligai ar negaliai – atsiimti visas sukauptas lėšas. Išlieka ir valstybės subsidija, kuri kitais metais sieks apie 400 eurų per metus. Tad kaip tik tiems, kurie nekaupia, verta pagalvoti, ar neprisijungti prie šios pakopos. O tie, kurie visgi svarsto pasitraukti, turės dvejų metų laikotarpį priimti sprendimą.