Panevėžietė Viktorija keturis vaikus išlaiko viena. Vyras alimentų nemoka, nors moteris įtaria, kad jis pinigų turi.

„Labai sunku įrodyti, kad jis kažką turi, nors jis viešai afišuojasi, kad prabangiai gyvena, keliauja, skaniai valgo, bet vaikams pinigų kaip ir nėra“, – šnekėjo V. Solovej.

Tokių moterų, kurios augina vaikus vienos ir iš vyro negauna jokių pinigų, Lietuvoje daug.

„Jos tiesiog yra pavargę skųstis, pavargę kovoti, nes nelabai kas pavyksta. Joms tiesiog reikia išgyventi ir pasirūpinti vaiku“, – teigė organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė Asta Petraitienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Gauti priteistų pinigų nepavyksta gan dažnai. Teismuose – beveik 50 tūkst. bylų, kuriose antstoliai bando iš skolininkų išieškoti alimentus.

„Išieškome šimtui tūkstančių išlaikymą, įsiskolinimas yra 204 mln. eurų“, – sakė antstolis Jonas Petrikas.

Dažnas alimentų vengiantis žmogus pinigus laiko užsienio banko sąskaitose.

„Būdamas Lietuvoje, turi sąskaitą kitoje valstybėje, iš jos išieškojimas mums yra nepasiekiamas“, – kalbėjo antstolis.

Kiti randa ir teisėtų būdų, kaip išvengti alimentų.

„Kažkam kažką padovanoja ar panašiai“, – aiškino advokatė Rasa Kudinavičiūtė-Michailovienė.

„Visas jo nekilnojamas turtas yra užrašytas ant jo mamos vardo. Jis taip pat atsidarė mažąją bendriją, kurioje registruoti du jo prabangūs automobiliai, su kuriais jis važinėja kiekvieną dieną. Jis yra tos įmonės savininkas ir vienintelis darbuotojas. Antstolių rankos yra surištos“, – nurodė V. Solovej.

Labiausiai teisininkai peikia pernai priimtą naują įstatymą – pusei metų nuo skolų, taip pat ir alimentų, gauti atostogas. Šiemet tokias atostogas pasiėmė apie 60 alimentų skolininkų.

Tai visiškas teisinis nesusipratimas.

„Tai visiškas teisinis nesusipratimas. Konstitucija numato pareigą išlaikyti vaikus, lyg ir užtikrina, kad tėvai tos pareigos negalėtų išvengti, jog vaikas gautų tinkamą išlaikymą, tuo pačiu įstatymais numato galimybę pusę metų būti atostogose ir neišlaikyti vaikų“, – pabrėžė antstolis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atostogas nuo skolų pasiūlė tikėdamasi, kad tai žmones paskatins dirbti legaliai ir, užsidirbus, mokėti alimentus.

„Tam, kad grąžintum skolą, tau reikia dirbti ir uždirbti pinigus, kad būtų iš ko grąžinti tą skolą. Tačiau tuo pačiu skola dažnai tampa ir barjeru įsidarbinti“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Rokas Keršys.

„Kiek efektyviai veikia ta priemonė, dabar sudėtinga pasakyti, bet greičiausiai tai nėra efektyvu, nes žmonės sugeba vengti tos pareigos“, – šnekėjo teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Kaip priversti mokėti alimentus ir ar skolininkams leisti turėti atostogas nuo skolų, Vyriausybė tarsis.

„Mums reikia paieškoti subalansuoto sprendimo ir dėl skolų išieškojimo“, – teigė R. Tamašunienė.

„Ieškome šiuo metu sprendimų, todėl irgi eisime susitikti ir su Teisingumo ministerija, ir su kitomis suinteresuotomis šalimis“, – nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.

Kraštutiniais atvejais antstolis gali Migracijos departamento paprašyti neleisti asmeniui išvykti iš šalies. Kai kur užsienyje iš alimentų vengiančio žmogaus valstybė atima vairuotojo pažymėjimą. Lietuva to dar nežada. Vaikų, paliktų be alimentų, išlaikymas valstybei kainuoja per 20 mln. eurų. Tačiau ši suma kompensuoja tik nedidelę dalį vaiko išlaikymo.

„Sumos Lietuvoje yra mažos. Išlaikymo dydžio sumos tikrai yra mažos, lyginant su užsienio valstybėmis. Darbo užmokestis, vidutinė alga yra menka, todėl turime ir tokią aiškią koreliaciją“, – aiškino R. Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Antstolių skaičiavimais, iš 46 tūkst. vengiančių mokėti alimentus, 2 tūkst. yra moterys.