Lietuvių kalbos pamokos – iššūkis: kai kurie net pradinukų tekstai verčia gūžčioti pečiais | KaunoDiena.lt

LIETUVIŲ KALBOS PAMOKOS – IŠŠŪKIS: KAI KURIE NET PRADINUKŲ TEKSTAI VERČIA GŪŽČIOTI PEČIAIS

  • 50

Lietuvių kalbos pamokos – iššūkis ne tik mokinukams, tačiau ir jų mokytojams. Kai kurie net pradinukų programai parengti tekstai verčia gūžčioti pečiais, nes juose pilna nesuprantamų, seniai nebevartojamų žodžių ir sąvokų, praneša LNK.

Ne vienus metus su pradinukais dirbanti mokytoja Greta tikina, kad vaikus galima sudominti įvairiomis pamokomis. Be abejo, smagiausia – kai jose galima naudotis išmaniosiomis technologijomis.

„Šią savaitę startavome su išmaniąja lenta. Jie jau žino, kad apdovanojimas bus ir mokytoja leis piešti prie lentos ir paskui išsaugosiu piešinius, pakeisiu darbalaukio foną ir jie matys, kad tai jų piešinys“, – dalijosi Vilniaus šeškinės pradinės mokyklos mokytoja Greta Juodkaitė.

Vis dėlto pedagogė pripažįsta, kad neretai pagal seną programą mokomi vaikai susiduria su rimtais sunkumais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tekstai jiems labai sunkūs, nes vieni mėgsta skaityti, kiti nors ir skaito, bet priverstinai. Priklauso nuo vaiko. Būna, kad jei kažką tarmiškai pasakau, tada žiūri ir nesupranta“, – šypsosi G.Juodkaitė.

Trečios klasės mokiniams tenka skaityti ir pasakas, kuriose skamba tokie sakiniai: „Kur mes naktį pasidėsim, – sako seneliukai. – Gulsim kad ir atšlaime.“ Lietuvos kalbos žodyne nurodytos kelios šio žodžio reikšmės. Tai gali būti klojimas arba kiemas. Kalbininkai stebisi dėl tokių pradinukams skirtų tekstų.

„Mačiau, kad susikovė žmonės ir dėl žodžio reikšmės. Aukštaičiai jį vartoja kaip kiemą. Vaikui paaiškinimas, kad tai yra klojimo asla irgi nieko nesako“, – stebėjosi Vilniaus universiteto profesorė Loreta Vaicekauskienė.

Atšlaimo sąvokos nelabai girdėję ir vilniečiai. Nevartoja nei vyresnė, nei jaunesnė kartos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė tikina, kad švietimo programose ateityje turėtų nebelikti tekstų, kurie nesuprantami ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Taip pat planuojama pagelbėti prasčiau besimokantiems vaikams. Jiems po patikrinamųjų darbų būtų taikomos papildomos konsultacijos.

Mačiau, kad susikovė žmonės ir dėl žodžio reikšmės.

„Šiuo metu kaip tik patvirtinome naujas bendro ugdymo programas. Ir pradinio ugdymo taip pat. Tikiu, kad tokių dalykų, kurie labai sunkiai suprantami, bus mažiau ir mažiau arba, tikiuosi, visai nebus“, – nuogąstavo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasak mokytojų, matydami, kad vaikams sunku suprasti vieną ar kitą užduotį, jie pritaiko individualius mokymo metodus, o ne dėsto pagal programą.

„Iš vakaro pažiūriu, kokia tema ir jei matau, kad pačiai tenka pasėdėti, tą užduotį pakeičiu. Manau, tai vaikams naudingiau“, – sakė G.Juodkaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja daugiau reformų, siūloma, kad mokslus vienuoliktoje klasėje norintys tęsti dešimtokai nuo 2025 m. turėtų išlaikyti žinių patikrinimą teigiamu balu, o ketvirtokams ir aštuntokams žinių patikrinimai taptų privalomi.

Rašyti komentarą
Komentarai (50)

Irena

ATŠLAIMAS tai kiemas.šis žodis vartojamas. .rytų Lietuvoje ir dabar

Nesutinku

Turiu patirties ir pastebėjau, jog vaikai labai skirtingi - vieniems patinka skaityti, kitiems ne. Žaidimo formos nemotyvuoja visų vaikų! Jei tėvai negeba namuose parodyti meilės knygoms - ne kiekvienas vaikas priims žaidimo formą. Nustokit, gerbiami tėvai, kaltinti mokytojus ir ant jų loti. Viskas prasideda namuose! O po to tik aiškina, kad niekas nenori dirbti mokykloje. Daugiau palaikymo skirkit pedagogams, o ne siųskite negatyvą.

Benas

Pati bjauriausia gramatika tai yra lietuviu kalbos ..visa.e pasaulije nėra tokiu nesamoniu jokiose kitose užsienio kalbų gramatikose ..baisu kas ja tokia sugalvojo
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS