„Kalbant apie oro gynybos stiprinimą, buvo pritarta KAM pasiūlytam planui, kuris bus įgyvendintas“, – po VGT posėdžio teigė D. Matulionis.
„Nuspręsta kitam VGT posėdžiui pateikti integruotą oro gynybos koncepciją ir numatyti papildomas priemones kritinės infrastruktūros objektams apsaugoti“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad šiuo metu didelis prioritetas teikiamas antridroninių sistemų įsigijimui.
„Kalbant apie antidroninės gynybos stiprinimo svarbą, tai yra ypač skubus prioritetas, stengiamės kuo greičiau judėti. (...) Sutartys dėl kelių rūšių radarų, tam tikrų papildomų sensorių, antidroninių sistemų bus pasirašytos artimiausiomis savaitėmis“, – dėstė D. Šakalienė.
Be to, pasak jos, atskirose srityse jau dabar yra suplanuoti įsigijimai, norint stiprinti oro gynybą.
„Tam tikrose srityse mes esame pradiniuose etapuose ir lipdome tą sistemą toliau, tokiu principu, kad pridedame papildomus pajėgumus atskirose srityse: nuo radarų, iki tam tikrų kitų sensorių, kinetinių ir nekinetinių efektorių, kurių pajėgumus plečiame“, – kalbėjo ministrė.
„Įsigijimai yra nuo trumpo nuotolio gynybos sistemų iki kitų gynybos sistemų. Jų įsigijimas taip pat yra suplanuotas“, – kalbėdama apie ilgojo laikotarpio prioritetus pabrėžė ji.
Papildomas finansavimo poreikis oro gynybos pajėgumams siekia apie pusę milijardo eurų
Krašto apsaugos ministrės teigimu, pirmadienį VGT pristatytas papildomai maždaug 500 tūkst. eurų poreikis šalies oro gynybos reikmėms. Anot politikės, dalis šių lėšų galės būti padengta iš europinio finansavimo instrumentų.
„Tų pajėgumų įsigijimui manome, kad turi būti derinamas ir bendras Europos Sąjungos matymas. (…) Mes iš savo pusės manome, kad EDIP galėtų būti kaip vienas iš šaltinių, tačiau tikrai nėra pakankamas, nes jo apimtis yra 1,5 mlrd. eurų vien Lietuvai, kai suderinus mūsų ant žemės esančios sienos ir oro erdvės gynybą pasienyje mums reikia bent 1,6 mlrd. eurų – tai net vienos Lietuvos poreikių tai negalėtų padengti“
Dėl to, D. Šakalienės teigimu, Lietuva ES išreiškė papildomo skubaus finansinio instrumento pasienio apsaugai finansuoti poreikį – tam, pasak ministrės, artimiausiu metu planuojami pokalbiai su Europos Komisija (EK).
„Toliau dirbsime intensyviai su Rytų Flango sargybos ir dronų sienos iniciatyva, sieksime Europos Sąjungos finansavimo (…) dotacijų pavidalu, o ne paskolų – ypač ne nacionalinių paskolų pavidalu, nes tai yra Rytų pasienio bendra apsauga“, – kalbėjo ji.
Anot D. Šakalienės, Lietuva taip pat svarsto galimybę lengvatinių gynybos paskolų (angl. SAFE) lėšomis finansuoti ir oro gynybos pajėgumus.
„Oro gynybos dalis yra tarp prioritetų, kurie yra SAFE paskoloje. Didžiausia dalis ten yra nacionalinė divizija, bet, kaip žinome, tam tikri oro gynybos elementai yra ir divizijos sudėtinė dalis“, – tikino krašto apsaugos ministrė.
„Tiesa, papildomi oro gynybos elementai šiuo klausimu bus vertinami. Šią savaitę KAM, kartu su Finansų ministerija susės ir pereis per visas galimybes, ką galima padaryti, kad prioritetai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – pridūrė ji.
Investicinius planus SAFE priemonei gauti Lietuva turėtų pateikti iki lapkričio, kad jau kitąmet gautų daugiau nei 6,4 mlrd. eurų paskolos lėšų.
Bus tariamasi, kaip į bendrą oro gynybos sistemą integruoti VSAT ir VST
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad reikia aiškiai apsibrėžti, koks yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vaidmuo kritinės infrastruktūros bei pasienio zonų apsaugos klausimu.
„Artimiausiu metu (…) labai detaliai susidėliosime (planus – ELTA), kad turėtume integruota oro erdvės gynybą skirtingose pozicijose, skirtingose teritorijos dalyse pagal saugomų objektų poreikį“, – tvirtino D. Šakalienė.
Savo ruožtu prezidento patarėjas D. Matulionis pabrėžė, kad norima sustiprinti kinetinius VSAT ir VST pajėgumus.
„Ne vien elektroninėmis kovos priemonėmis, bet ir atitinkamai šaunamaisiais ginklais ar tam tikro stambaus kalibro patrankėlėmis“, – sakė jis.
Tuo metu kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad VSAT ir VST karo metu tampa ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi, todėl svarbu juos aprūpinti tinkama ginkluote.
„Jų aprūpinimas papildomomis priemonėmis yra ir kariuomenės stiprinimas, ginkluotųjų pajėgų bei gebėjimų stiprinimas“, – sakė jis.
ELTA primena, kad šią vasarą Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos, vienas jų turėjo sprogmenų.
Tuo metu rugsėjį Lenkijos oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų, o į Estijos erdvę buvo įskridę trys rusiški naikintuvai.
Reaguojant į šiuos incidentus, NATO inicijavo „Eastern Sentry“ operaciją siekdama sustiprinti rytinio flango gynybą. Misijoje dalyvauja įvairūs sąjungininkai, įskaitant Daniją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę (JK) ir Vokietiją.
VGT sudaro prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)