Miesto rūpesčiai: biudžetas, vanduo, šildymas

Komentuodamas savaitės įvykius meras Rimantas Taraškevičius pasidžiaugė, kad pirmą kartą šiemet pavyko surinkti daugiau nei planuota gyventojų pajamų mokesčio.

Brangu: Pirmajai vandenvietei reikia 30 mln. litų amonio ir fluoridų šalinimo iš vandens technologijai įdiegti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nevyksta žemės aukcionai

Iki šiol šio mokesčio buvo surenkama mažiau nei planuota.

Pavyzdžiui, iki rugpjūčio 1-osios savivaldybės biudžetui trūko 800 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio, palyginti su planu. Per rugpjūtį mokesčių į miesto iždą buvo gauta 345 tūkst. litų daugiau.

Tačiau miesto biudžetas nevykdomas – per aštuonis mėnesius surinkta 1,32 milijono litų mažiau nei planuota. Iki rugsėjo 1-osios į miesto iždą įplaukė 0,7 proc. mažiau nei buvo tikėtasi.

Savivaldybės Finansų skyrius perspėjo merą, kad nėra galimybės didinti biudžeto pajamų plano bei kyla rizika nesurinkti planuotų pajamų.

Meras nusiteikęs optimistiškai: „Per pastaruosius penkerius metus dar nė karto nebuvo taip, kad savivaldybė neįvykdytų biudžeto. Dažniausiai būdavo gaunama daugiau nei tikėtasi“. Savivaldybei labiausiai trukdo tai, kad negaunama per 2,2 mln. litų planuotų pajamų už valstybinės žemės pardavimą.

„Klaipėda“ rašė, kad turto vertintojams vėluojant nustatyti sklypų vertes, įstrigo keturių sklypų pardavimas, už kuriuos planuota gauti 15 mln. litų. Pusė šios sumos atitektų savivaldybei, o kita dalis – valstybei. Savivaldybė negavo 689 tūkst. litų nekilnojamojo turto mokesčio. R.Taraškevičiaus nuomone, kol kas dar neatėjo laikas, kai pagal nustatytą grafiką mokami šie mokesčiai.

Genda vaikų dantys

Yra ir kitų rūpesčių. Klaipėdos pirmosios vandenvietės vandens litre nustatyta 1,58 miligramo fluoridų, o leistinas kiekis yra 1,5 miligramo. Vandenį iš Pirmosios vandenvietės naudoja apie 66 tūkst. šiaurinės ir centrinės miesto dalies gyventojų.

„Klaipėda“ rašė, kad šia problema susidomėta paaiškėjus, kad Palangoje dėl geriamajame vandenyje esančio keliskart didesnio fluoridų kiekio pažeisti kas trečio jaunojo palangiškio dantys. Dėl to tėvai ketina skųstis Europos Sąjungos institucijoms.

Pasak mero, Klaipėdos stomatologijos poliklinikos specialistai patikrino dantis 1321 moksleivio, besimokančio Pirmosios vandenvietės vandens tiekimo zonos mokyklose. Nustatyta 411 dantų fluorozės atvejų.

Patikrinus dantis 2179 moksleivių, kurių mokyklos yra Trečiosios vandenvietės vandens tiekimo zonoje, taip pat nustatyti 292 fluorozės atvejai.

„Pastarosios vandenvietės vanduo neturi fluoro. Todėl galima teigti, kad vaikų dantys genda ne tik dėl padidėjusio fluoro kiekio“, – konstatavo meras.

Pasak jo, tai nereiškia, kad Pirmojoje vandenvietėje nebus nieko daroma vandens kokybei gerinti.

Europos Sąjungos sanglaudos fondas skyrė 468 tūkst. litų, o Lietuvos Vyriausybė – 83 tūkst. litų amonio ir fluoridų šalinimo iš vandens Pirmojoje vandenvietėje projektui parengti.

Kol kas dar neskirta 30 mln. litų pačiai technologijai įgyvendinti. Manoma, kad Sanglaudos fondas turėtų skirti 85 proc. reikalingos sumos, o šalies Vyriausybė – 15 proc.

Šalčių nelaukia

Daugiabučių namų ir valdiškų įstaigų šilumos centrų prižiūrėtojai vangiai ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui.

Daugiabučiuose namuose, kurie šildomi centralizuotai, yra įrengta 916 šilumos centrų. Anot mero, išduota aktų, kad galima būtų jau pradėti tiekti šilumą tik 390 centrų.

„Ypač lėtai sukasi bendrovė „Lamberta“, kuri aptarnauja 158 šilumos mazgus. Jai yra leista naudoti tik 20 šildymo mazgų“, – sakė R.Taraškevičius.

Miesto vadovas pagyrė bendroves „City Service“ ir „Sobo sistemos“, kurios atitinkamai jau gali eksploatuoti 46 ir 50 proc. šildymo centrų.

„Per lėtai rengiamos sezonui ugdymo įstaigos ir sveikatos apsaugos objektai. Tik 4 procentai mokyklų ir 22 procentai lopšelių-darželių bei 13 procentų sveikatos apsaugos įstaigų gali pradėti šildytis“, – nerimavo meras.