Daugeliui Lietuvos sporto federacijų išlaikant griežtas pozicijas dėl sportininkų iš Rusijos bei Baltarusijos dalyvavimo tarptautinėse varžybose šalyje, švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad siekiama spausti ir tarptautines federacijas bei kitas valstybes priimti „atitinkamus sprendimus“.

Gintautas Jakštas BNS sakė, jog dabartinės nacionalinės rekomendacijos Lietuvos federacijoms yra pakankamos, jų griežtinimas nesuderinus to su kitomis valstybėmis „nieko nepasiektų“, tad viltys dedamos į bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos formavimą –  šiuo metu yra derinamas bendras ES valstybių tekstas, užbaigti procesą tikimasi rudenį.

„Man atrodo čia tokia sritis, kur tikrai su nacionaline politika priimdami iš visų šalių išsiskiriančias pozicijas griežtesnes negu kiti, nieko daug nepasieksime, išskyrus, kad nukentės mūsų pačių sportininkai. Tai mūsų darbas yra telkti, kad ir kitos šalys, ir tarptautinės federacijos priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo jis.

„Turėtų išeiti bendra pozicija rudenį. Tikslių datų nežinau kada, bet rudenį turėtų prisijungt daug šalių ir turėti bendrą poziciją“, – sakė G. Jakštas.

Briuselyje vykusiame ES sporto ministrų susitikime politikai Lietuvos atstovų iniciatyva gegužę jau diskutavo apie Ukrainos sportininkų teises ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkų dalyvavimą Bendrijoje vykstančiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.

Anot ministro, jei Lietuvos sporto federacijos individualiai priimtų griežtesnius sprendimus, jos atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei kitos šalys bei „prisidarytų sau problemų“.

„Bet vargu ar mes turėsime kažkokį didesnį efektą tarptautiniam kontekste“, – pažymėjo ministras.

Palikta laisvė apsispręsti

Nacionalinė sporto agentūra šiuo metu leidžia federacijoms savarankiškai nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Jeigu varžybos yra olimpinės ar paralimpinės atrankos dalis, ministerija ir agentūra rekomenduoja dalyvauti varžybose.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse/paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava.

Tokiomis TOK rekomendacijos susirūpinimą yra išreiškusios Baltijos šalys.

Komitetas liepos pabaigoje oficialiai pakvietė 203 šalis dalyvauti po metų prasidėsiančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet tarp pakviestųjų nėra Rusijos ir Baltarusijos.

Bet vargu ar mes turėsime kažkokį didesnį efektą tarptautiniam kontekste.

Liepos viduryje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pareiškė, kad nei Rusija, nei jos invaziją į Ukrainą remianti Baltarusija nebus pakviestos kaip delegacijos, tačiau TOK paliko galimybę šių šalių sportininkams 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu.

Dauguma federacijų – griežtos dėl rusų ir baltarusių

BNS pasiteiravus populiariausių šalyje sporto šakų federacijų pozicijos dėl rusų ir baltarusių atletų, dauguma jų teigė taikančios griežtas rekomendacijas tiek dėl šių sportininkų dalyvavimo varžybose Lietuvoje, tiek dėl lietuvių sportininkų bendradarbiavimo ar varžymosi su Rusijos ir Baltarusijos atstovais.

Vienintelė iš atsakymus pateikusių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija pareiškė, kad Ukrainos palaikymas neturėtų būti siejamas su sportu.

„Sportininkus skatiname remti Ukrainos kovą už taiką ir nepriklausomybę taikiais būdais, demonstruoti palaikymą už sporto aikštelių ribų“, – atsakyme nurodė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.

Lietuvos teniso sąjunga (LTS) sportininkams rekomenduoja nežaisti vienoje komandoje ar poroje, nesitreniruoti su Rusijos ar Baltarusijos sportininkais bei treneriais, taip pat nedalyvauti turnyruose, kurie yra rengiami minėtose valstybėse.

Vis dėlto pastaruoju metu pranešta apie du atvejus, kuomet lietuvių tenisininkai žaidė poroje su rusais.

LRT naujienų portalas šią savaitę skelbė, kad LTS prezidento Ramūno Grušo sūnus turnyre Taline žaidė poroje su rusu, rugpjūčio pradžioje portalas taip pat pranešė, jog savo porininku turnyre Ispanijoje rusą Andrėjų Čepelevą pasirinko ir tenisininkas Vilius Gaubas.

Pats sąjungos vadovas sakė neteisinantis sūnaus, tačiau pabrėžė, kad atvejį reikėtų vertinti atsargiau, nes poroje žaidęs rusas teisėtai gyvena Latvijoje ir ribojimai sportininkams tokiais atvejais netaikomi. Tuo metu apie V. Gaubo atvejį R. Grušas sakė sužinojęs tik po mačo ir jį vertino nepalankiai, tačiau pridūrė, jog vaikinas dėl to gailisi, o federacija būtų linkusi „atleisti tą klaidą“.

Teniso federacija be kita ko nurodo, jog rekomendacijų nesilaikantiems klubams ar sportininkams gali stabdyti paramą, pagalbą bei neleisti dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Išimtys – bėgantiems nuo režimo

Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) BNS informavo, jog nepritaria atletų iš Rusijos, Baltarusijos dalyvavimui tarptautinėse varžybose, tarp jų – ir atrankoje į olimpines žaidynes.

Savo ruožtu Lietuvos futbolo federacija (LFF) pažymėjo, kad jokio amžiaus Rusijos bei Baltarusijos rinktinės bei klubai Lietuvoje yra nepageidaujami, federacija teigė ir tai, jog nei Lietuvos rinktinės, nei klubai nežais rungtynių minėtose šalyse.

Pastebima ir tai, kad Lietuvos futbolo čempionatuose negalima registruoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, nebent tam yra sudaromos specialios išimtys. Viena tokių – šiuo metu Vilniaus „Žalgirio“ klube rungtyniaujantis baltarusis Jurijus Kendyšas. Jis, LFF teigimu, buvo įtrauktas į Baltarusijos specialiųjų tarnybų juoduosius sąrašus, kai 2020-aisiais, su dar beveik pusšimčiu šalies futbolininkų viešai pareiškė netikintys Baltarusijos prezidento rinkimų baigtimi ir smerkiantys karą Ukrainoje.

Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) taip pat atsisakė bendradarbiavimo ir rungtyniavimo su Rusijos bei Baltarusijos sportininkais, treneriais ar kitais asmenimis.

Federacija neleidžia Rusijos, Baltarusijos sportininkams rungtis varžybose Lietuvoje. Savo ruožtu federacijos prezidiumas ir konferencija yra priėmusi sprendimus draudžiančius Lietuvos gimnastams dalyvauti varžybose, sporto stovyklose ar kituose renginiuose Rusijoje ir Baltarusijoje.

Nepriims varžybose Lietuvoje

Lietuvos plaukimo federacija BNS teigė, jog Rusijos bei Baltarusijos piliečiai negali registruotis ir dalyvauti šiųmetinėse varžybose Lietuvoje. Federacijos vykdomasis komitetas taip pat kovo mėnesį priimtame nutarime deklaravo, kad šių valstybių sportininkai negali varžytis po jokia vėliava neapibrėžtą laikotarpį.

Tuo metu šalies krepšinio federacija rekomenduoja „nutraukti sportinius kontaktus su Rusijos ir Baltarusijos sporto subjektais“. Taip pat sportininkams ar treneriams, kurie dirba, rungtyniauja minėtose šalyse, neleisti atstovauti Lietuvos nacionalinėms krepšinio rinktinėms.

Daugumos minėtų sporto šakų varžybose sportininkai iš Rusijos bei Baltarusijos negali varžytis dėl Europos ar tarptautinių federacijų sprendimų. 

„Ir mūsų federacijos bei asmeninės nuomonės yra kategoriškos šiuo klausimu – kol vyksta agresija (karas) prieš Ukrainos tautą, apie bet kokį varžymąsi su Rusijos, Baltarusijos sportininkais negali būti nė kalbos“, – teigė Lietuvos biatlono federacija.

Lietuvos čiuožimo federacija nurodė, kad remiantis tarptautinės čiuožimo sąjungos bei šalies ministerijos rekomendacijomis, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negali atvykti ir dalyvauti Lietuvos čiuožimo federacijos organizuojamose varžybose.

Dalis federacijų BNS atsakymų dėl rekomendacijų šalies sportininkams nepateikė. Tarp jų: lengvosios atletikos, irklavimo, ledo ritulio, imtynių, tinklinio bei bokso federacijos.