„Mūsų atveju tiesioginės grėsmės tai nekelia, kadangi tai nėra oro gynybos įsigijimai ir tai yra amunicija įrangai, kurios mes šiandien dar nesame gavę“, – antradienį Seime sakė politikas.
Apie iš Pentagono atstovų gautą informaciją dėl galimų įsigyjamų amunicijos tiekimo vėlavimų Krašto apsaugos ministerija BNS informavo praėjusios savaitės pabaigoje.
Kaip remdamasi šaltiniais skelbė naujienų agentūra „Reuters“, atidėta ginkluotė apima įvairių rūšių amuniciją, įskaitant šaudmenis, kurie gali būti naudojami tiek puolamiesiems, tiek gynybiniams tikslams.
JAV pareigūnai teigia, kad ginklai reikalingi karui Artimuosiuose Rytuose.
Pasak R. Kauno, iš Vašingtono gautas signalas nėra pats geriausias, todėl Europos gynybos pramonė turi sparčiau mobilizuotis.
„Mes šnekame su Lietuvos gamintojais, siekiame, kad gautume reikalingas licencijas ir kad galėtume gaminti Lietuvoje daugiau, bet realybė yra tokia, kad tiek Amerikoje, tiek Europoje gynybos pramonė šiai dienai turi šiokį tokį atsilikimą nuo poreikių“, – sakė jis.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių salvinės ugnies sistemų HIMARS įsigijimo. Skelbta, kad šiemet Lietuvą pasieks pirmoji baterija. Kariuomenė tikisi, kad HIMARS sistemos pilną kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų.
(be temos)