Kaune ką tik baigėsi tarptautinis mokyklų partnerystės projektas „Comenius Hello 2“, pasiūlysiantis Lietuvos mokiniams unikalią mokymosi priemonę – šešių ES valstybių pedagogų sukurtą internetinę anglų kalbos pradinio mokymo programą. Projekto dalyviai pasidalijo su „Kauno diena“ savo mintimis apie šią programą ir modernią mokyklą.
Pilar Salso Mondejar
Mokytoja, Ispanija
Modernioje pradinėje ar vidurinėje mokykloje turi būti daug naujų technologijų su geru interneto ryšiu. Be abejo, šie dalykai turėtų būti naudojami tik kaip mokymo priemonė, leidžianti moksleiviams dalyvauti komandiniame mokymo procese. Moderni mokykla neatskiriama ir nuo knygų, tačiau nemanau, kad jos yra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia – mokytojas, koks jis yra ir kaip sugeba mokyti. Šiais laikais mokyti galima ir be knygų, kompiuteriu, tačiau popieriaus nevalia atsisakyti – vaikai privalo išmokti rašyti ranka. Lietuvos ir Ispanijos pradinės mokyklos turi nedaug skirtumų. Mūsų vaikai mokyklos slenkstį peržengia būdami devynerių. Didesniuose miestuose, pvz., Madride, jau yra dvikalbių mokyklų, kur įvairūs dalykai mokomi ne tik ispanų, bet ir anglų kalba. Manau, kad toks sprendimas – žingsnis modernios mokyklos link.
Tina Masterman
Mokytoja, Anglija
Moderni mokykla neįsivaizduojama be kompiuterių. Vis dėlto be to, mano manymu, čia turėtų būti naudojami ir kiek kitokie mokymo metodai. Dėstau vidurinėje mokykloje – čia viskas daugiau orientuota į pažymius. Galbūt siekiant modernesnės mokyklos reikėtų orientuotis daugiau į kitokius dalykus. Vaikus, pavyzdžiui, visada labiau sudominsite praktiniais užsiėmimais, nei sėdėjimu prie knygų. Pats geriausias būdas vaiką priversti mokytis – jį sudominti, padaryti mokymosi procesą interaktyvų, tarsi žaidimą. Neatskiriamas modernios mokyklos bruožas – kalbų mokymas. Anglijoje pačios populiariausios kalbos mokyklose – prancūzų, ispanų ir vokiečių. Problema, su kuria susiduriame, – mūsų vaikai užsienio kalbų pradedami mokyti per vėlai, tik nuo vidurinės mokyklos. Būtent šioje srityje jūs lenkiate anglus. Kol abiejų šalių vaikai mokosi matematikos ar gimtosios kalbos, jūsiškiai dar kremta ir anglų kaip pirmąją užsienio kalbą.
Juhaszas Gijongyi
Mokytoja, Vengrija
Nors ir esu senesnės kartos mokytoja, turiu pripažinti, kad moderni mokykla neįmanoma be kompiuterio. Šis žmogaus sukurtas įrenginys kaip niekas kitas sugeba motyvuoti vaikus. Kartais jis gali net pakeisti mokytoją. Pavyzdžiui, mokantis taisyklingo užsienio kalbos žodžių tarimo. Mokykloje, kurioje dirbu, turiu ne vieną mokinį, kuriam nuo mažų dienų buvo leidžiama naudotis kompiuteriu. Tokius mokinius labai lengva atskirti pagal tai, kaip taisyklingai jie taria angliškus žodžius – vien darbas prie kompiuterio juos išmoko autentiškos užsienio kalbos. Norėčiau pabrėžti, kad modernioje mokykloje itin svarbus išlieka asmenybės ugdymas ir komunikacijos įgūdžių tobulinimas – to sėdėdamas prie kompiuterio neišmoksi. Tai – tikro, realaus, o ne virtualaus gyvenimo pagrindas. Manau, kad popierinės knygos dabar yra svarbios, tačiau ateis laikas, kai jos bus nereikalingos. Nežinau, kokia padėtis Lietuvoje, tačiau mūsų šalies mokyklose moksleiviai nebemėgsta skaityti tradicinio formato knygų. Tenka apgailestauti, tačiau skaitymas modernioje mokykloje persikelia į kompiuterio ekraną.
Michele Lestoquoy
Mokytoja, Prancūzija
Modernioje mokykloje kiekvienam vaikui turėtų būti skirta po kompiuterį, tačiau šalia jų privalėtų gulėti popierinis vadovėlis ir popieriaus lapai. Jei modernioje mokykloje neturėsime popieriaus ir knygų, vaikai nesugebės išmokti bendrauti tarpusavyje. Kompiuteris tokiai mokyklai svarbus, tačiau tai tikrai ne pagrindinis mokymo ir mokymosi šaltinis. Mokykloje kompiuterį naudojame tik porą kartų per savaitę po pusvalandį – juk vaikai turi išmokti rašyti ranka, kad lavėtų jų atmintis. Prancūzijos mokykloms norint tapti modernioms, reikėtų pagalvoti apie jų pradinukus. Mažieji mokomi anglų ir olandų kalbos, tačiau geriausiu atveju tai pradedama daryti nuo antros klasės – o tai jau labai vėlu. Be to, šalyje trūksta gerų anglų klabos specialistų. Tikiu, kad mūsų projekto rezultatas – sukurta programėlė padės sudominti užsienio kalba pačius mažiausius, dar mokyklos nelankančius, vaikus.
Agnieszka Karalus
Mokytoja, Lenkija
Interaktyvų mokymo būdą naudoju kiekvienoje pamokoje, kurią vedu tiek pirmokams, tiek šeštokams. Čia jie klausosi muzikos anglų kalba, žiūri filmukus, o vėliau sąraše parenka girdėtus žodžius – vėliau gali pasitikinti, ar gerai juos atpažino. Geras, modernus dalykas, kurį pastebėjau Lietuvoje, – vienodos vaikų uniformos. Jos sulygina vaikų socialinį statusą, užkerta kelią patyčioms dėl aprangos skirtumų. Tai turėtų turėti kiekviena moderni mokykla – Lenkijoje to nėra. Negalėčiau mokyti vaikų be knygų, tačiau mėgstu modernias technologijas. Su jomis ne tik vaikai mokosi – iš vaikų mokosi ir mokytojai. Aš išmokau juos tarti naują žodį, o jie man pasako tokį, kurio aš nežinau. Patikėkite, kai sėdime prie kompiuterių, mano moksleiviai gerokai sumanesni už mane.
Edmona Jusienė
Mokytoja, Lietuva
Sukurtą interaktyvią programėlę pristatysime rugsėjį. Ji atstoja vadovėlį – čia taip rasime visus mokymo lygius. Bet kuris šalies vaikas galės prisijungti prie šios programėlės internete ir ja naudotis – mokytis skaityti, rašyti, o taip pat tarti žodžius. Programėlė – anglų, lietuvių, prancūzų, vengrų, ispanų ir lenkų mokytojų darbo vaisius. Ispanų programėlės versija šiek tiek skirsis nuo kitoms šalims naudojamų versijų, mat šiai šaliai atstovauja mokytojų asociacija, vaikus mokanti ligoninėse, namuose ir imigrantus – tai dar vienas pavyzdys, ką turi siūlyti moderni mokykla. Lietuvių vaikučiai tik ir prašo, kad būtų mokomi interaktyviai – tai juos patraukia labiau nei popieriniai vadovėliai. O modernioje mokykloje juk viskas turi būti sukurta taip, kad vaiką įtrauktų į mokymosi procesą, – pradedant pieštukais, baigiant patalpomis. Mokymasis turi tapti patrauklus.
Naujausi komentarai