NELEGALIŲ MIGRANTŲ SRAUTAI IR TOLIAU PLŪSTA PER LATVIJĄ: KOKIŲ PRIEMONIŲ IMSIS LIETUVA?

Koks sučiuptų nelegalių migrantų likimas ir kaip Lietuva ketina saugotis, papasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. Plačiau – LNK reportaže.

– Sulaikyti neteisėti migrantai yra Valstybės sienos tarnybos padaliniuose. Vyksta darbas dėl jų identifikavimo. Pagal mūsų pirminę informaciją, jie yra Šri Lankos ir Indijos piliečiai. Beje, dauguma migrantų, kurie tranzitu neteisėtai vyksta iš Latvijos į Lenkiją, į Vakarų Europą, neturi dokumentų. Todėl yra gan sunku identifikuoti jų pilietybę.

– Koks likimas jų laukia?

– Jei neprireiks kažkokios medicininės pagalbos, pagal susitarimą tie migrantai bus perduoti Latvijos sienos apsaugos pareigūnams. Pas mus ši sistema jau veikia gana neblogai. Visi emigrantai, kurie buvo gabenami per Lietuvą, buvo sulaikyti ir perduodami Latvijos pareigūnams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal yra numanoma, kurioje teritorijoje jie galėjo pereiti sieną?

– Pagrindinis, toks problematinis sienos ruožas Latvijoje yra su Baltarusija. Būtent ten ir vyksta šiuo metu nemažai neteisėtų migrantų. Paskutinėmis savaitėmis matome labai didelį neteisėtų migrantų srautų augimą. Priminsiu, kad šiandien kontrolės tarp Lietuvos ir Latvijos nevyksta. Todėl labai dažnai sulaikome gabentojus kartu su migrantais Lietuvos teritorijoje. Kartais mūsų lenkų kolegos sulaiko juos Lenkijos pasienyje.

– Jei situacija tampa įtempta, ar neverta svarstyti bent laikinai atnaujinti kontrolę pasienyje su Latvija?

– Galimybė spręsti klausimą dėl kontrolės įstatymo yra suteikta valstybėms narėms. Tai gali būti apsvarstyta. Bet šiai dienai tie srautai, kurie fiksuojami pas mus, nesuteikia pagrindo atnaujinti kontrolę. Be to, kontrolės atnaujinimas pareikalautų papildomų mūsų pastangų. O situacija prie Baltarusijos ir Rusijos Federacijos pasienio išlieka sudėtinga. Mes teikiame prioritetą mūsų sienos su Baltarusija apsaugai.

– Septyniolika mūsų pasieniečių vyksta į pagalbą Latvijos pareigūnams. Gal latviams reikia jau didesnės pagalbos, gal jie jau turėtų kreiptis į Europos Sąjungą?

– Mes palaikome nuolatinį kontaktą su Latvijos pasieniečiais. Pirmiausia, ką jie daro, tai dislokuoja papildomas pajėgas prie sienos su Baltarusija. Tas ruožas yra apie 170 km. Latviams padeda jų kariuomenė, policija. Atvyksta ir mūsų pareigūnai. Kitas labai svarbus aspektas yra sukurti tinkamą infrastruktūrą. Reikia pripažinti, kad mūsų kaimynai kol kas atsilieka. Šiuo metu rengiama infrastruktūra, fizinis barjeras, tačiau jis dar nepadarytas iki galo. Taip pat nepadaryta sienos stebėjimo sistema. Šie veiksniai apsunkina sienos apsaugą. Dėl to ir tenka vis daugiau žmonių dislokuoti, kad užtikrintų saugumą.