Žinią apie netektį spalio 19-ąją pranešė Aplinkos ministerija.
G. Girčio profesinė veikla atspindėjo Lietuvos urbanistikos pokyčius – nuo sovietmečiu sparčiai augusių miestų ir naujų gyvenamųjų rajonų planavimo iki nepriklausomos Lietuvos teritorijų planavimo sistemos kūrimo bei regioninės plėtros strategijų. Jo profesinį palikimą liudija nacionalinio ir regioninio masto teritorijų planavimo darbai, indėlis į darnaus vystymosi politiką, publikacijos ir pedagoginė veikla.
Savo žiniomis ir profesine patirtimi G. Girčys dalijosi ir su būsimaisiais architektais Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – VILNIUS TECH). Nuo 1966 m. jis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, jam suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2008 m. apdovanotas sąjungos Garbės ženklu.
G. Girčys dirbo ir valstybės miestų planavimą koordinavusiose institucijose. Valstybiniame statybos reikalų komitete jis ėjo Miestų planavimo skyriaus vedėjo pareigas, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijoje, vadovavo bendrovei „Urbanistika“, kurioje taip pat dirbo projektų vadovu.
Vienas reikšmingiausių jo profesinio gyvenimo darbų – tiesioginis dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kurį 2002 m. patvirtino Seimas. 2003 m. gegužės 14 d. Seimo komisijos posėdyje Gediminas Girčys pabrėžė šio dokumento svarbą ilgalaikei valstybės raidai. Posėdžio protokole užfiksuota jo mintis, kad bendrasis planas turi tapti „pagrindiniu dokumentu rūpinantis savo krašto ateitimi“, o juo būtų remiamasi „ministerijų, apskričių administracijų ir savivaldybių darbe“.
2002 m. jis prisidėjo prie Aplinkos ministerijos leidinio „Sustainable Development in Lithuania“ („Darnus vystymasis Lietuvoje“), rengdamas dalį apie miestų plėtrą. Dalyvavo ekspertų darbo grupėje, rengusioje Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, o 2003 m. buvo paskirtas į jos įgyvendinimo vertinimo ekspertų grupę.
2005 m. jis buvo vienas iš „Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo 2003–2004 metais ataskaitos“ rengėjų. Šie darbai liudija jo indėlį į ilgalaikės Lietuvos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės raidos planavimą.
Jo darbai yra ir išliks reikšmingi Lietuvos urbanistikos istorijoje.
Naujausi komentarai