Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, testavimų metu sukuriamas standartinių Rusijos artilerijos sviedinių sprogimą atitinkantis efektas ir tuomet nustatinėjamas jo metu susidaręs slėgis, garsas, sienelių vibracija bunkeryje ir kiti parametrai.
Anot kariuomenės, taip daroma siekiant įvertinti, ar atakos metu iš pažiūros galbūt nepažeistas bunkeris apsaugo ir jame esantį personalą, atsižvelgiant į rezultatus bei bunkerių įrengimo sąnaudas, nustatyti tinkamiausias medžiagas tokio tipo priedangų kariams įrengimui.
Testuojami bunkeriai yra dalis kuopos atramos punktų projekto dviejuose kariuomenės poligonuose. Iki metų pabaigos tokius atramos punktus planuojama įrengti Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje ir Generolo Kazio Veverskio poligone Kazlų Rūdoje.
Lietuvos kariuomenės vaizdo įrašas.
Kuopos atramos punktas – tai daugiau kaip kilometrą siekiančios gynybos pozicijos, iš kurių gintis gali kuopos dydžio (apie 120 karių) karinis vienetas. Įrengti kuopos atramos punktai būtų paliekami nuolatiniam buvimui poligonuose ir naudojami karių pratyboms mokantis atlikti gynybą iš įrengtų pozicijų.
Taip pat įrengiant šiuos punktus stengiamasi pritaikyti geriausią praktiką fortifikacijoje, įsisavinti iš Ukrainos išmoktas pamokas ir parinkti geriausius bei novatoriškiausius sprendimus siekiant maksimaliai apsaugoti gynybą vykdančius karius.
Praktiniais testavimais įvertinus gamintojų tiekiamų medžiagų atsparumą sprogimo poveikiui ir parengus optimaliausią karius apsaugančių statinių variantą, medžiagos šių bunkerių bei kitų pozicijų įrengimui taip pat papildytų būsimus inžinerinių priemonių parkus.
Naujausi komentarai