Tarp ES šalių didžiausia bendrojo galutinio energijos suvartojimo dalis iš atsinaujinančiųjų išteklių buvo Švedijoje ir siekė 62,8 proc. Švedija daugiausia naudojo kietąją biomasę, hidroenergiją ir vėjo energiją. Suomija su 52,1 proc. dalimi užėmė antrąją vietą naudodama kietąją biomasę, vėjo ir hidroenergiją, o Danija pelnė trečiąją su 46,8 proc. Didžioji dalis Danijos atsinaujinančiosios energijos buvo gaunama iš kietosios biomasės, vėjo ir biodujų.
Mažiausia atsinaujinančiųjų išteklių dalis užfiksuota Belgijoje ir siekė vos 14,3 proc.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūra pateikia dar pozityvesnius šalies duomenis. Anot jų, preliminariais duomenimis 2024 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis išaugo 9,1 proc. ir siekia 45,3 procentų. Tokį augimą, pasak LEA specialistų, lemia dukart didesnis saulės elektrinių ir 38 proc. didesnis vėjo elektrinių pagamintas elektros kiekis nei 2023 metais.
Sparčiai auga saulės elektrinių paklausa
Statistika rodo, kad daugelis Europos valstybių vis daugiau dėmesio skiria atsinaujinančios energijos plėtrai, o reikšmingą indėlį kuria gaminantys vartotojai bei pramonės įmonės. Populiariausiomis išlieka saulės elektrinės.
Naujienų portalo „El Confidencial“ duomenimis, vien 2021 metais fotovoltinių elektrinių skaičius šalyje padvigubėjo, o šiuo metu Ispanijoje veikia ir specialios energijos bendrijos, kurių nariai skatinami gaminti atsinaujinančia energija ir dalintis jos panaudojimu.
„Šios bendrijos orientuotos ne į pelną, o į aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę naudą vietos bendruomenėms. Šalyje jau veikia 353 energijos bendrijos, o jų nariai gali naudotis kolektyvinio savos energijos vartojimo privalumais, gauti paramą pagal valstybines programas ir net parduoti perteklinę energiją, taip sukurdami pajamas bendruomenės poreikiams“, – teigė žurnalistė Ana Somavilla.
Čekijos respublikoje, portalo „Denik Referendum“ duomenimis, praėjusių metų vasarą įsigaliojo naujas reguliavimas, kuris paskatino tūkstančius energijos vartotojų tapti gamintojais. Populiariausiu sprendimu šalyje tapo ant namų stogų montuojamos saulės elektrinės. Anot žurnalisto Matej Moravansky, valstybė dosniai remia atsinaujinančios energijos plėtrą ir subsidijuoja reikšmingą investicijų dalį, reikalingą fotovoltinių elektrinių diegimui.
Tuo metu Rumunijoje energiją gaminančių vartotojų skaičius taip pat sparčiai auga – 2024 m. pabaigoje jų jau buvo daugiau nei 200 tūkst., o bendra įrengta galia siekė 2 236 MW. Nacionalinė teisė suteikia tokiems asmenims lengvatų, įskaitant pirmenybę tiekti energiją į tinklą ir atleidimą nuo mokesčių mažesnės galios gamintojams. Skirtingai nei Ispanijoje, pastebi žurnalistė Florentina Cernat, Rumunijoje energijos bendrijos kol kas neegzistuoja ir nėra teisiškai įtvirtintos, tačiau valstybė aktyviai remia individualius gamintojus per programas, tokias kaip „Žalieji namai“, kurios suteikia reikšmingas subsidijas ir skatina saulės energetikos plėtrą.
Šis turinys parengtas ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalas „El Confidencial“, Rumunijos naujienų portalas „HotNews“ ir Čekijos naujienų portalas „Denik Referendum“.
Naujausi komentarai