A. PITRĖNIENĖ LENKIJOS MINISTREI: IR LENKAI UŽDARO LIETUVIŠKAS MOKYKLAS

Lietuva nėra priėmusi jokių teisės aktų pakeitimų, bloginančių ugdymo tautinių mažumų gimtąja kalba sąlygas, laiške Lenkijos švietimo ministrei teigia Lietuvos ministrė Audronė Pitrėnienė.

„Lietuva nėra priėmusi jokių teisės aktų pakeitimų, bloginančių ugdymosi gimtąja kalba sąlygas. Priešingai, kaip tik siekiame, kad tautinių mažumų moksleiviai galėtų mokytis gimtosios kalbos ir mokyklose valstybine mokomąja kalba“, - rašoma Lietuvos švietimo ir mokslo ministrės atsakyme kolegei iš Lenkijos Joannai Kluzik-Rostkowskai (Joanai Kluzik-Rostkovskai).

A.Pitrėnienė informavo kaimyninės šalies ministrę, kad Lietuvoje numatoma sudaryti galimybes lietuviškose mokyklose besimokantiems tautinių bendrijų atstovams mokytis lenkų, rusų ir kai kurių kitų savo gimtųjų kalbų. Tam planuojama skirti dvi pamokas per savaitę.

Laiške Lietuvos ministrė taip pat paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

„Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc. sumažėjo vaikų, lankančių bendrojo ugdymo mokyklas. Natūralu, kad ši demografinė tendencija turėjo įtakos ir mokyklų tinklui. (...) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama, kad vaikai įgytų išsilavinimą kuo arčiau namų, pakeitė mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Nustatytas mažesnis mokinių skaičius ir didesnis finansavimas kaimo mokykloms. Dar daugiau lengvatų įtvirtinome mokykloms tautinės mažumos kalba“, - rašoma A.Pitrėnienės laiške.

„Žinau, kad tokios demografinės tendencijos būdingos ne tik mūsų šaliai, bet ir Lenkijai. Lenkijos Punsko valsčiuje buvo uždaryta daugiau nei pusė mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir šiuo metu ten veikia tik keturios iš 1999 metais veikusių 14 mokyklų“, - priminė Lietuvos ministrė.

Atsakydama dėl vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino, A.Pitrėnienė teigė, kad pirmą kartą bendras supratimas dėl tokio egzamino ir dėl pereinamojo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrų buvo pasiektas ir įtvirtintas dar 2002 metais pasirašytame bendrame komunikate.

Rugsėjo pradžioje Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija gavo J.Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl tautinių mažumų švietimo Lietuvoje. Laiškas gautas po Lietuvoje vykusios dalies tautinių mažumų mokyklų protesto akcijos, kai moksleiviai užuot ėję į pamokas dalyvavo Šv. Mišiose.