O kokio nelabo tai daryti ir dar skubiai? Kai lėktuvai galėjo atskristi/išskristi, tai į Europa jau skraidė Vokietijos ir Graikijos oro linijos ir kas norėjo išskrido ir dar anskčiau pasekė Lietuvą. Lietuviai ilgai svarsto ką skraidinti ko ne- kol išmąsto apie nėščias ir invalidus, praeina trys diienos. Kažkodėl nėra vienodų seniai sukurtų taisyklių, nors vis evakuoja debilus iš tų musulmų šalių. Juk ne primas kartas. Gal jau gana nenormalius dykai skraidinti? Kaip sugebėjo į čiurkynus nuvažiuot, taip sugebės ir parvažiuot.
O kam jiems privačios bendrovės ir rimtas darbas? Jie nenori jau 40-ies metų būti ligoniai. Rimtas darbas veda į ligas ir kapus. Jei galėčiau sėdėt ambasadoje, tai mieli sėdėčiau, bet ne tau martynai mėlynas dangus.
Nesuprantu, kodel tautieciai rimta darba asocijuoja su stresu. Vieninteliai darbai, kurie anksciau laiko sunaudoja zmogu yra fiziniai darbai, pvz, statybose. Nieko neveikimas ir bambos krapštymas man asmeniška keltu didziausia stresa.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)