Su visa meile gyvūnams, bet saikas visur turi būti. Jau šunis ir kates broliukais, sesutėmis vadina. Nejaugi neateis į protą, kad šuo ir katė turi atlikti jiems priskirtas funkcijas, o ne gadinti ora bute ar lovoje. Jeigu toks "broliukas" neteko šeimininko, išmestas į gatvę, kodėl jo neužmigdžius ir utilizavimus. Visko turi būti tiek kiek reikia.Baikit su tuo prieglaudų bizniais. Šlykštu žiūrėti kai jaunavedžių pora vedasi šunį ar du, vietoje mažo vaikelio.... Gal kai vaikystės atostogas premijierė pervadins pampersinėmis atostogomis reikalai pasikeis?

Šunis laiko tik psichiškai nesveiki žmonės. Vaikų auginti nebesugeba, tai pasiima šunį.

Dėl tos MADOS “mylėti gyvūnus” , auginti juos, o ne vaikus, ir daugėja tų beglobių, nes apsimestinė meilė trunka trumpai, daug trumpiau už šuns ar katės amžių. Todėl dalis jų patenka tiesiai į prieglaudas, dalis - į gatvę ar į kaimą. Dažnai jie nebūna sterilizuoti ir toliau sėkmingai veisiasi, kol jų kas nors nesugauna ir nenuveža į prieglaudas.

Kai uždrausite šunis laikyti daugiabučiuose, tai ir prieglaudos liks tuščios.

Kalbama apie šunų gerovę. Bet ar ne laikas pradėti kalbėti ir apie žmonių gerovę. Šunų laikymo problema turi būti jau seniai išspręsta. Žmonės pasiima auginti gyvūnus labai lengvai ir paprastai. Nėra įstatymų, kuriuose gyvūnų šeimininkai neštų atsakomybę. Arba tie įstatymai neveikia. Ir kaip gyventi, ypatingai daugiabučiuose, visiem kitiem. Šunys apkandžioja, palikti vieni loja, o apie išmatas jau rašyti nesinori. Apmyžti visi kampai, žolė, o išmatas tikrai ne visi susirenka. Ir tikrai nemalonu, kai eini gatve ar parke ir šuo atlieka savo gamtinius reikalus.