Pasak Rusijos lietuvių bendruomenės, įvairios Lietuvos draugijos ir organizacijos neretai susiduria su įregistravimo problemomis. Nors joms ir netaikomas prieš ketverius metus Rusijoje priimtas įstatymas, nevyriausybines organizacijas traktuojantis kaip užsienio agentes, kliūtimi tampa vietos valdžia.

Prie pat Lietuvos pasienio su Kaliningrado sritimi esančiame Sovetske (Tilžėje) susibūrusi viena aktyviausių visuomeninių lietuvių organizacijų – Vydūno draugija, besirūpinanti filosofo, rašytojo atminimo įamžinimu ir jo idėjų propagavimu. Tačiau bendruomenė neturėdama juridinio statuso negali išsinuomoti patalpų, todėl renkasi vietos bažnyčioje.

„Konkretaus tokio atsakymo, kodėl [nesuteikiamas juridinis statusas – LRT.lt] lyg ir nėra, bet vis atsiranda kažkokių priežasčių [jo nesuteikti – LRT.lt]. Svarbiausia, kad nėra adreso, pagal kurį būtų galima įregistruoti mūsų organizaciją“, – kalbėjo Regina Kopkova, Sovetsko lietuvių bendruomenės narė.

Rusijoje aktyviai veikia devyniolika lietuvių bendruomenių, jos įregistruotos skirtingais pavadinimais. Pavyzdžiui, kai yra žmonių turinčių Lietuvos ir Rusijos pilietybę, dažniausiai pasivadinama kultūrine autonomija, o neregistruotos veikia kaip draugijos. Pasak kai kurių bendruomenių atstovų, jie jaučiasi kaip po padidinamuoju stiklu.

„Rengiami oficialūs patikrinimai, tikrinama dokumentacija, burtų keliu – ar kaip ten – išrenkama keletą nacionalinių organizacijų, kurios praeina patikrinimus, pavyzdžiui, ir buhalterinį. Praeitais metais mūsų organizacija kaip tik pakliuvo į vieną iš patikrinimų, tikrino labai atidžiai“, – teigė Vladivostoko lietuvių bendruomenės pirmininkas Albinas Žalandauskas.

„Mes nieko  nebijome, veikiame taip, kad manome. Propaguojame lietuvių kultūrą, kalbą. Už savo lėšas išnuomojau patalpas, pasamdžiau mokytoją, kuri moko lietuvių kalbos“, – LRT žurnalistams pasakojo Pavelas Paukštis, Smolensko lietuvių bendruomenės pirmininkas.

Lietuvos ambasadorius Rusijoje sako, kad lietuvių draugijų kol kas nepalietė prieš ketverius metus Rusijoje priimtas įstatymas, reikalaujantis iš užsienio finansuojamoms politinėms nevyriausybinėms organizacijoms įsiregistruoti kaip užsienio agentams, tiesiog ieškoma būdų, kaip finansuoti lietuvių bendruomenių projektus.

„Nevyriausybinės organizacijos Rusijoje negali gauti tiesioginės paramos iš užsienio subjektų, nors nėra paslaptis, kad Lietuva savo organizacijas remia: ir švietimą, ir tremties vietų įamžinimą“, – sakė Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.

Sankt Peterburge vykusioje lietuvių bendruomenių konferencijoje išrinkta bendruomenių taryba žada padėti dar neįsiregistravusioms lietuvių organizacijoms.