ATMETĘS SIŪLYMĄ SUTEIKTI PRIPAŽINIMĄ „ROMUVAI“, SEIMAS NESUTIKO IMTIS IR ALTERNATYVOS

Seimas, antradienį atmetęs siūlymą suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, vėliau nesutiko imtis ir alternatyvaus projekto – oficialiai patvirtinti, kad pripažinimo nesuteikia.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovo Tomo Vytauto Raskevičiaus vertinimu, tokiu sprendimu parlamentas „Romuvą“ paliko teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes įstatymas įpareigoja priimti kurį nors iš šių sprendimų.

T. V. Raskevičius patvirtino, kad pakartotinai teiks nutarimą dėl pripažinimo ir procedūrą kartos, kol klausimas bus išspręstas.

Šiam nutarimui antradienį parlamentarai nepritarė pateikimo stadijoje.

Nutarimo projekte buvo įrašyta, kad toks sprendimas priimtas „konstatavus Seimo narių išsakytas subjektyvias nuomones dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ mokymo ir apeigų galimos neatitikties dorai“.

Už projektą balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 21 ir susilaikė 26 parlamentarai, o kitu balsavimu jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Anksčiau antradienį Seimas po svarstymo atmetė Žmogaus teisių komiteto parengtą nutarimo projektą, kuriuo pripažinimas „Romuvai“ būtų suteikiamas.

Aš esu šiek tiek pasimetęs, Seimas išsakė valią nesuteikti pripažinimo, o priimti priešingo nutarimo irgi neužtenka jėgų.

„Aš esu šiek tiek pasimetęs, Seimas išsakė valią nesuteikti pripažinimo, o priimti (priešingo – BNS) nutarimo irgi neužtenka jėgų. Tai reiškia, kad mes paliekame religinę bendriją teisinio neapibrėžtumo situacijoje“, – po balsavimo Seime sakė T. V. Raskevičius.

Pristatydamas antrąjį projektą jis taip pat teigė, kad tokia išeitis yra geresnė nei palikti „Romuvos“ klausimą neišspręstą.

„Po tokio nutarimo priėmimo religinė bendrija pakartotinai kreiptis dėl pripažinimo galės po dvejų metų, esant kitokiai Seimo daugumai ir galbūt kitokiam požiūriui į tokius dalykus kitos sudėties Seime“, – teigė parlamentaras.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė komiteto vadovo inicijuotą projektą dėl pripažinimo nesuteikimo vadino politiniu chuliganizmu.

„Aš džiaugiuosi, kad mes nepritarėme ankstesniam projektui dėl „Romuvos“ pripažinimo, bet ką pateikė, konkrečiai ši formuluotė, yra toks smulkus politinis chuliganizmas. Už nepadorias formuluotes aš negaliu balsuoti, nes tai, ką jūs pateikėte, yra pasityčiojimas iš šiandien priimto Seimo sprendimo“, – kalbėjo konservatorė.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas po balsavimo sakė, kad parlamentarai yra „neįgalūs išspręsti teisinio klausimo“.

Anksčiau Seimo rytiniame posėdyje antradienį parlamentarai atmetė siūlymą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą.

Po svarstymo už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 31 ir susilaikė 30 parlamentarų. Kitu balsavimu, kuomet sprendžiama dėl galimybės komitetui tobulinti nutarimo projektą, jis galutinai atmestas.

Seimas kartą jau nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.

Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.