Seimas pertvarkė Kalėjimų departamentą: dešimt įstaigų jungiamos į vieną | KaunoDiena.lt

SEIMAS PERTVARKĖ KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ: DEŠIMT ĮSTAIGŲ JUNGIAMOS Į VIENĄ

Seimas antradienį patvirtino bausmių vykdymo sistemos pertvarką: Kalėjimų departamentas kartu su pavaldžiomis laisvės atėmimo vietų įstaigomis bus sujungti į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Seimas taip pat patvirtino naują Bausmių vykdymo kodeksą, už pagrindinį paketo pataisų projektą balsavus 97 ir susilaikius 14 parlamentarų. Numatoma, kad pakeitimai įsigalios nuo 2023 metų sausio 1 dienos.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrovolska sako, kad pertvarka leis padidinti su kalinių resocializacija dirbančių specialistų skaičių, racionaliau paskirstyti išlaidas, bus užtikrintas vienodas bausmių atlikimo įstaigų veiklos standartas.

„Siekėme, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, o už tai gautų orų atlygį. Nuteistieji, įsigaliojus naujajam reglamentavimui, galės realiais žingsniais siekti keistis ir grįžti į visuomenę bei skatinami bus tik už tokias pastangas“, – pabrėžia ministrė.

Įgyvendinus pertvarką Kalėjimų departamentas, jam pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos, Laisvės atėmimo vietų ligoninė bei profesinio mokymo įstaiga Mokymo centras, t. y. iš viso dešimt įstaigų taps Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Nuteistieji, įsigaliojus naujajam reglamentavimui, galės realiais žingsniais siekti keistis ir grįžti į visuomenę bei skatinami bus tik už tokias pastangas.

Kaip pranešime skelbia Teisingumo ministerija, po pertvarkos struktūrinių padalinių skaičius sistemoje sumažės 40 proc., o vadovaujančių pareigybių skaičius – 55 procentais.

Anot ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų.

Planuojama, kad daugiau pajėgumų bus galima nukreipti tiesioginiam darbui su nuteistaisiais ir suimtaisiais, užtikrinta, kad vienas pareigūnas dirbtų ne daugiau kaip su 20 nuteistųjų ir būtų užtikrintas veiksmingesnis įkalinimo įstaigų saugumas, sumažintas smurto prieš save ir kitus atvejų skaičius, subkultūros apraiškos, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Anot pranešimo, naujas bausmių ir suėmimo vykdymo reglamentavimas gerins nuteistųjų resocializacijos kokybę ir padės motyvuoti juos teigiamiems pokyčiams. Numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti reikalingas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos paslaugas, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas. Taip pat plečiamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, numatoma daugiau motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį.

Siekiant stiprinti nuteistųjų socialinius įgūdžius, nebebus ribojami jų pasimatymai su vaikais, numatoma dažnesnė skambučių artimiesiems galimybė, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.

Tuo tarpu šiurkščiai nusižengę nuteistieji nebegalės toliau gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos. Anot Teisingumo ministerijos, ankstesnė tvarka to neleido.

Teisingumo ministerija tikisi, kad įgyvendinus pakeitimus į įkalinimo įstaigas asmenų skaičius mažėtų nuo 60 proc. iki 40 procentų.

Seimas jau anksčiau yra patvirtinęs bausmių vykdymo sistemos pirmojo etapo pakeitimus, kuriuo buvo sustiprintas Lietuvos probacijos tarnybos savarankiškumas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

ai

visa tai skirta tik savo svogeri i silta vieta ikist

SUSIJUSIOS NAUJIENOS