„Astravo atominės elektrinės problema išlieka. Turime rimtų abejonių dėl saugos kultūros užtikrinimo šioje bei kitose „Rosatom“ statomose elektrinėse. Planuojama elektrinės Baltarusijoje plėtra didins grėsmes Lietuvai. Tikimės TATENA įsitraukimo siekiant suvaldyti branduolinės saugos rizikas“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas K. Budrys.
Susitikime taip pat aptarta branduolinės saugos situacija Ukrainoje. Ministras pažymėjo, kad, Rusijai tęsiant agresiją, būtina didinti spaudimą Kremliui, siekiant nutraukti atakas prieš civilinę energetinę infrastruktūrą.
„Nuolatinis Rusijos vykdomas žiemos instrumentalizavimas prieš Ukrainą ir manipuliavimas branduoline sauga siekiant karinių tikslų yra nepriimtini“, – nurodė ministras.
Jis pabrėžė paramą TATENA veiklai Ukrainoje, išsakydamas lūkestį, kad agentūros misijos Ukrainoje bus tęsiamos tiek, kiek reikės.
BNS rugsėjį rašė, kad Baltarusijai planuojant Astrave statyti dar vieną atominės elektrinės bloką, Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pakartotinai įspėjo Minską apie neįvertintą jėgainės galimą poveikį Vilniaus kraštui.
VATESI vadovas Michailas Demčenka sakė, kad inspekcija iš Baltarusijos institucijų negauna informacijos apie atliktus arba planuojamus konkrečius saugos stiprinimo ir gerinimo veiksmus.
Inspekcijos laiško kopija perduota TATENA, Europos Komisijai, Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės ir Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos pirmininkams.
Astravo elektrinė turi du rusiškus vienodos galios VVER-1200 reaktorius – iš viso 2400 megavatų. Pirmasis energijos blokas buvo įjungtas 2020-ųjų lapkritį, antrasis – 2023-ųjų gegužę. Jų statyba finansuota ilgalaike Rusijos paskola.
Lietuva nuolat kritikuoja Baltarusiją dėl to, kad jėgainė pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)