TEISMAS GRĄŽINO A. PALECKIUI PAIMTĄ ASMENS TAPATYBĖS KORTELĘ

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį sušvelnino šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui taikomą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir grąžino jam asmens tapatybės kortelę.

Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, A. Paleckis teismo prašė grąžinti jam vieną iš paimtų dokumentų, nes nuolat patiria nepatogumų valstybės ir privačiose įstaigose, negali balsuoti. Prokurorai šio prašymo siūlė netenkinti.

Teismo sprendimu, buvusiam politikui grąžinta asmens tapatybės kortelė, tačiau pasas ir toliau lieka paimtas.

Prašymą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, dviejų dokumentų paėmimas yra perteklinė priemonė, ypač, atsižvelgiant į tai, kad A. Paleckiui taikoma ir intensyvi priežiūra, iš jo paimtas 50 tūkst. eurų užstatas.

Šiaulių apygardos teismo uždaruose posėdžiuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. Paleckis su verslininku Deimantu Bertausku kaltinami šnipinėjimu kitos valstybės naudai, veikiant organizuotoje grupėje. Buvęs politikas savo kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą. D. Bertauskas kaltę pripažįsta.

Bylą nagrinėti Šiauliuose kovo pradžioje paskyrė Lietuvos apeliacinis teismas, po to, kai nuo bylos nusišalino Vilniaus apygardos teismas.

Pasak Generalinės prokuratūros, nuo 2017 metų vasario iki 2018 metų spalio kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos piliečiais, vienas iš kurių teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį galbūt rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Kaip kitoks atlygis nurodoma pagalba užmezgant kontaktus su Rusijos politinės partijos atstovais, siekiant vienos iš Lietuvos registruotų partijų finansavimo, taip pat – pagalba užmezgant verslo kontaktus.

Kaltinamiesiems, kaip teigia prokuratūra, buvo suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios tyrusius pareigūnus ir teisėjus, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990-1991 metais susijusias bylas.

Be kita ko, kaltinamieji turėjo rasti Lietuvos institucijose dirbančių asmenų, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio sveikatos būklę – buvo siekiama, kad tai turėtų įtakos jam skirto suėmimo pakeitimui į švelnesnę kardomąją priemonę ar kitaip palengvinti J. Melio kalinimą.

Spalio pradžioje teismas pratęsė abiems kaltinamiesiems taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą –dar trims mėnesiams.

Teismo nutartis dėl dokumento grąžinimo per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.