„Kiek tenka bendrauti ir su (Vokietijos gynybos ministru – ELTA) Borisu Pistoriumi, ir su kitais kolegomis Vokietijoje, tai yra normalus procesas, kad pirmiausia kviečiami savanoriai, savanoriais yra užpildyta didžioji dalis atvykstančios brigados. Tiek, kiek trūksta, tai yra labai normalu, kad kariai yra paskiriami ten, kur jie atlieka savo tarnybą. Lietuvoje procesas yra lygiai toks pat: kariai yra paskiriami į tarnybos vietą ir ten atlieka savo pareigą taip, kad čia jokių didelių iššūkių tikrai nematome“, – žurnalistams Rūdninkų kariniame poligone pirmadienį teigė ministras.
Pasak R. Kauno, vokiečių karių apsisprendimui tarnauti Lietuvoje įtakos turės tarnybos bei gyvenimo sąlygos šalyje.
„Su ambasadoriumi ir kalbėjome, kad kai pirmieji atvykę Vokietijos kariai apsigyvens ir realiai pamatys, kokios yra realios sąlygos tiek gyvenimo, tiek treniravimosi, turbūt vis daugiau norinčių atsiras atlikti tarnybą Lietuvoje savo noru“, – teigė ministras.
Vokietijos gynybos ministerija skelbė, kad ministras B. Pistorius ketina nurodyti privalomai perkelti karius į Vokietijos šarvuotąją brigadą Lietuvoje, kad būtų užpildytos laisvos vietos šiame dalinyje.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje. Tačiau pažymima, kad, panašiai kaip ir civilinėje ekonomikoje, labiausiai trūksta logistikos ir IT specialistų.
Trūkstant darbuotojų, taip pat žadama apsvarstyti trumpesnės trukmės komandiruotes, rotacijos modelius bei trumpalaikius tarnybinius vizitus.
Ministerija pranešė apie pastebimą savanorių paraiškų skaičiaus augimą nuo balandžio pabaigos – tarnauti brigadoje savanoriškai pasisiūlė daugiau nei 2,5 tūkst. karių.
Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šalis partnerė laikysis savo pažadų. Jo teigimu, pilnos karių sudėties turėtume sulaukti iki kitų metų pabaigos.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė turįs patikinimą, kad dislokavimo procesai neturėtų vėluoti.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.
Išbandžius „SkyFortress“, bus sprendžiama dėl sistemos diegimo visoje Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu realiomis sąlygomis ketinama išbandyti dronų detekcijos sistemą „SkyFortress“, o bandymams pasiteisinus, ja būtų siekiama dengti visą šalies teritoriją, teigia krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
„Mes dabar diegiame ją tam tikrame regione, kad galėtume ištestuoti. Jeigu viskas bus taip, kaip planuojame, tada jau dengsime maksimaliai visą Lietuvą“, – žurnalistams sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, sutartis dėl „SkyFortress“ pasirašyta birželį, o šiuo metu Lietuvos kariuomenė sistemą diegia. Pirmiausia ją ketinama išbandyti realioje aplinkoje, naudojant įvairaus pobūdžio dronus ir vertinant jų aptikimo galimybes.
R. Kaunas pabrėžė, kad viena „SkyFortress“ sistema negali užtikrinti visapusiškos dronų detekcijos. Ji veikia naudodama garso ir radijo dažnių atpažinimą, todėl jos duomenis ketinama sujungti su radarų ir kitų detekcijos priemonių informacija.
„Galutinis tikslas, be abejo, tai yra sujungti visas detekcijos priemones į vieną bendrą vaizdą ir maksimaliai gerai atpažinti objektą, kuris skrenda danguje, ir suprasti, ar tai yra paukštis, ar tai yra dronas“, – aiškino ministras.
Anot jo, Lietuva jau paskelbė valstybinį užsakymą skirtingoms sistemoms sujungti. Tokį kompleksinį sprendimą rekomenduoja ir Ukrainos oro gynybos specialistai.
Krašto apsaugos ministras taip pat teigė, kad Lietuva vertina ne tik šiuo metu naudojamas elektroninės kovos ir signalų slopinimo priemones, bet ir naujas technologijas. Vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu Lietuvos atstovai susipažino su įmonėmis, siūlančiomis mikrobangų technologijas mažiems dronams neutralizuoti.
„Kiek tai realiai veikia, kiek neveikia, mes testuosimės, tačiau tikrai neapsiribojame dabartinėmis technologijomis, žiūrime ir į priekį“, – sakė R. Kaunas.
Paklaustas apie savaitgalį Lietuvos oro erdvėje fiksuotą objektą, ministras jo kilmės nekomentavo ir nurodė, kad tai yra Lietuvos kariuomenės klausimas.
ELTA primena, kad savaitgalį Lietuvos oro erdvėje buvo užfiksuotas neatpažintas skraidantis objektas. Incidentas dar kartą paskatino diskusijas dėl šalies pajėgumų aptikti ir identifikuoti nedidelius bepiločius orlaivius.
(be temos)