APIE SKANDALINGAS ISTORIJAS DĖL NELEGALIŲ STATYBŲ: VISADA MONETA TURI DVI PUSES

Druskų sandėlis, restoranas Juodkrantėje, „Nidos seklyčia“ – tai tik keli nuverstų nelegalių ar neteisėtai pastatytų statinių pavyzdžiai. Ir jų yra ne vienas Lietuvoje, tačiau informacijos ar istorijos apie atrastus savavališkus statinius vis dar išgirstame. Ypač pajūryje. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Palangoje aptiko penkis be leidimo statomus vienbučius gyvenamuosius namus. Už savavališką statybą statytojui gresia bauda nuo 800 iki pustrečio tūkst. eurų. Kodėl taip nutinka, LNK reportaže komentavo teisininkas Deivis Valiulis.

– Koks jūsų kaip teisininko požiūris, nuomonė yra į nelegalius statinius, kurių vis dar atrandama? Ar egzistuoja spragų įstatyminiuose aktuose, tvarkose, ar  jūs įžvelgiate kitą problemą?

– Nemanyčiau, kad yra kažkokios esminės spragos, nes statybos leidimas bus reikalingas bet kokiu atveju. Nė vienas statinys negalės būti priduotas ir eksploatuojamas be statybos leidimo. Taigi anksčiau ar vėliau statytojas ar nekilnojamojo turto vystytojas planuoja jį gauti. Manau, šiuo metu susiklostė situacija, kad didžiausias iššūkis tampa, kaip greičiau gauti tą leidimą, nes vis labiau užtrunka jų išdavimas. Ir paprastas statytojas ar vystytojas, susiprojektavęs statinį, nori pradėti statyti kuo greičiau. Tarkim, numato, kad statybų leidimą gaus per šešis mėnesius, sudaro rangos sutartis ir kitus darbus, užsitikrina finansavimą, o paaiškėja, kad statybos leidimą gaus ne anksčiau kaip po pusantrų metų ar dvejų. Kartais nesulaukiama ir pradedama statyba neturint leidimo.

– Tuomet eigoje bandoma derinti ir laukiama to leidimo, kuris neaišku ar bus išduotas?

– Dažniausiai mes turime situacijas, kurios nėra kritinės – ne parkuose ar dar kažkokiuose draustiniuose statoma, kur akivaizdu, kad statybos leidimas greičiausias nebus išduotas. Kad toje vietoje statyba iš viso neleistina. Dažniausiai nustatoma neteisėta, savavališka statyba tose vietose, kur iš principo statyba galima, statybos leidimas bus išduotas. 90 proc. ir daugiau atvejų jis ir būna išduodamas, tik sukelia papildomą pasekmę – tokie asmenys turi susimokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Manote, kad kaltas biurokratinis aparatas, valdininkai, kurie iš tikrųjų tas ilgas eiles sudaro?

– Niekada nebūna kalta tik viena pusė. Visada moneta turi dvi puses. Tiesiog statybos procesas sudėtingėja, reikalavimai didėja. Jau vien dėl to darosi ilgesnis tas procesas. Kita vertus, ir mūsų biurokratinis procesas, arba administracija, tikrai netobulėja, nepadeda greičiau įveikti kilusias kliūtis.  

– Jeigu būtų atsakomybė ir parašą dedančiajam, tai gal būtų mažiau tų skandalingų istorijų?

– Ta atsakomybė yra, bet vėlgi, jei ją dar labiau sugriežtinus, mes tada turime kitą pavojų, kad valstybės tarnautojas bijos lengvai padėti parašą. Mat teisiniais aktais visų situacijų nesureguliuosi. Ir jeigu jam grės labai neribota atsakomybė, ją visą perkelsime ant jo vieno pečių, esant dviprasmiškoms, abejotinoms situacijoms jis atsisakys pasirašyti statybų leidimą. Tuomet mes apskritai sustabdysime statybų procesą sudėtingose teritorijose, pavyzdžiui, kaip Vilniaus senamiestis ir pan.

90 proc. atvejų leidimas būna išduodamas. Tik tokie asmenys turi susimokėti nemenką įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

– Kokią išeitį matote, kad ir statybų proceso nereikėtų stabdyti ir kad jis būtų kuo skaidresnis?

– Manau, diskusija, atviras kalbėjimas apie tas problemas, arba savalaikis tų pačių trūkumų nurodymas, ką akcentuoja Nekilnojamojo turto plėtros asociacija, duotų teigiamą rezultatą. Ne paslaptis, kad  kartais vilkinamas arba atmetamas projektas dėl labai smulkių trūkumų išlaukus visą maksimalų terminą. Ne po kelių dienų, kai pateikiama projekto dokumentacija, o paskutinę termino dieną. Todėl procesas sukasi pakankamai ilgai. O konstruktyviai bendradarbiaujant abiem pusėms, jį būtų galima labai pagreitinti.

– Savavališko statinio nuvertimas, jūsų nuomone, ar tai yra tinkamas variantas? Iš vienos pusės taip parodoma visuomenei, kad tokie nelegalūs statiniai netoleruojami, iš kitos, – ar tai yra naudinga?

– Šioje situacijoje mūsų teisinė bazė yra pakankamai sutvarkyta. Prioritetas  – ne nuversti statinį, o, jei statyba toje vietoje leistina, tu gali tiesiog susimokėti įteisinimo įmoką. Ji apskaičiuojama priklausomai nuo atliktų statybos darbų vertės ir yra pakankamai didelė – gali siekti iki 300 tūkst. eurų. Ir sėkmės pabaigiant statybą! Žmogus gauna tam tikrą pamoką, valstybė – tam tikras pajamas, ir statinys, sukurtas produktas, gali tarnauti pagal įteisinimo paskirtį. Pastatas nuverčiamas tik tuo atveju, jei toje vietoje statyba iš viso neleistina.