„Dėl gebėjimų, pajėgumų – yra planas. Galbūt kai kuriuos dalykus dabar peržiūrėsime ir reikėtų paankstinti. Tačiau ir oro gynybai, ir aptikimui yra suplanuota nemaža suma pinigų. Tik galbūt atliepiant šios dienos realijas turbūt kartu su ministerijos vadovybe reikės peržiūrėti, ką galima būtų šiuo metu įsigyti“, – antradienį žurnalistams komentavo R. Vaikšnoras.

„Reikia suprasti, kad kai kurie dalykai nėra nuo lentynos nusiimami. Reikia proceso, tuo labiau kad viešieji pirkimai ir kiti dalykai su tuo susiję“, – pridūrė jis.

G. Jeglinskas apie skylėtą oro gynybą užsiminė po liepos 17 d. sušaukto neeilinio NSGK posėdžio, kur buvo aptarta iš Baltarusijos atskridusio ir Lietuvos oro erdvę pažeidusio bepiločio orlaivio „Gerbera“ situacija.

Kariuomenės vadas sako nekomentuosiantis politikų pasisakymų, bet pabrėžė, kad į Lietuvos oro erdvę pažeidusios „Gerberos“ situacijoje suveikė visos numatytos procedūros.

„Gal nekomentuosiu NSGK pirmininko. Apskritai, aš politikų nekomentuoju, galiu pasakyti tik savo poziciją. Mes matėme tą neatpažintą pradžioje objektą dar Baltarusijos teritorijoje. Procedūros ir algoritmai, kurie buvo, suveikė. Buvo gera treniruotė“, – sakė jis.

„Teisintis ar pateisinti, kas įvyko... Turime, kur dar pažiūrėti, bet nemanau, kad esame visiškai skylėti“, – akcentavo R. Vaikšnoras.

Reikia suprasti, kad kai kurie dalykai nėra nuo lentynos nusiimami. Reikia proceso, tuo labiau kad viešieji pirkimai ir kiti dalykai su tuo susiję.

Anot jo, yra ieškoma būdų, kaip greitai užkamšyti menamas skyles, tačiau ragino suprasti, kad rinkoje viskas orientuota į Ukrainą.

„Rinkoje dabar viskas orientuota į Ukrainą ir tam tikrų priemonių įsigijimas paprasčiausiai užtrunka“, – sakė jis.

Pirmiausiai reikia užtikrinti uostų apsaugą

Paklaustas, kam oro gynyboje skiriamas prioritetas – kariniams daliniams ar visuomenei – R. Vaikšnoras sako, kad pirmiausiai reikia užsitikrinti priimančiosios šalies paramą.

„Kariuomenė yra taikos mete. Pirmiausiai, mes turime užsitikrinti priimančiosios šalies paramą, turime apsaugoti oro uostus, jūrų uostus. Ten, kur bus sukoncentruoti mūsų sąjungininkai, o tada einama toliau“, – sakė jis.

„Čia visą laiką buvo žinoma, nieko naujo nepasakau. Kadangi apie biudžeto (gynybai – ELTA) didėjimą pradėjome šnekėti praeitų metų pabaigoje, automatiškai ir persistumdo visi finansiniai ištekliai. Su 2,5–3 proc. mes būtume nieko nepadarę“, – pridūrė kariuomenės vadas.

Kaip jau buvo skelbta, G. Jeglinskas yra pareiškęs, kad Lietuvos oro gynyboje yra daugybė kritinių spragų: detektavime, perspėjimo sistemose ir neutralizavime.

Lietuvos kariuomenė savo ruožtu yra paskelbusi, kad taikos metu šalies erdvę pažeidę skraidantys objektai būtų naikinami tik tuo atveju, kai jie keltų realią grėsmę valstybės saugumui ar kritinei infrastruktūrai. Pabrėžiama, kad taikos metu tokį sprendimą gali priimti tik krašto apsaugos ministras.

ELTA primena, kad liepos 10 d., Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Iš pradžių Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad 100 metrų aukštyje 50–60 km/h greičiu skridęs orlaivis panašus į savadarbį lėktuvėlį. Netrukus krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė patvirtino, jog įskridęs bepilotis yra rusų gamybos „Gerbera“, imituojantis „Shahed“ dronus ir skirtas suklaidinti.

Informavus apie oro erdvės pažeidimą, buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.

Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.

Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.