Kaip iš tikrųjų maitinasi mokyklinio amžiaus vaikai, atskleidžia naujausi tyrimai ir apklausos.
„Kiek mokykloje vaikų valgo karštus pietus, matome tik apie 50 proc. Kita dalis subalansuoto maisto mokykloje negauna“, – duomenimis dalinosi VU Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Mokykloje valgo kas antras, bet paaiškėjo, jog ir namuose panaši situacija – kas antras vaikas valgo pusryčius kiekvieną dieną.
LNK stop kadras.
Namuose reguliuoja tėvai, bet kur šaknys dėl mokyklų valgyklų?
„Iš kritinių situacijų galima išskirti mažą maisto pasirinkimą – pavyzdžiui, dešrelės, kurių namuose nenorime virti, tačiau mokykloje jos pateikiamos. Be to, jei maistas atvežamas, jis dažnai būna atšalęs.“, – kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.
Vietoje pietų valgykloje mokiniai skuodžia į parduotuves, ar užkandines, tad kai kurios mokyklos problemą sprendžia taip.
„Turime susitarimą, kad pertraukos metu mokykla yra rakinama, tad nėra ėjimo į parduotuvę“, – tikino Vilniaus „Ryto“ progimnazijos direktorė Roberta Juodelienė.
„Parduotuvėje galima nusipirkti pigiau, nes ten ingredientai yra pigesni – margarinas, palmių aliejus – kas draudžiama mokyklų maitinime“, – aiškino Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.
LNK stop kadras.
Kai vaikai ištrūkti į parduotuvę galimybės neturi, maistą atsineša dėžutėse. Tėvams pigiau, bet nebūtinai sveikiau. Ar įmanoma pasiekti, jog vaikai bent jau valgyklose pradėtų valgyti sveiką maistą?
„Didžioji dalis mokyklų nuėjo tuo keliu, kai naudoja viešąsias pirkimo paslaugas ir perka maitinimą iš įstaigų, kurioms nelabai rūpi, ar vaikai sveikai maitinasi. Jiems rūpi pelnas“, – akcentavo V. Aleknavičienė.
Patys maitinimo paslaugų teikėjai įsitempę – dėl brangstančių produktų netrukus vidutinė karšto patiekalo kaina mokykloje gali siekti 5 eurus. Jie teigia, kad pasiūlyti mažesnių kainų jau nebegali.
„Gamybos išlaidos neatitinka šiandienos realijų“, – pabrėžė „Maisto galerijos“ direktorė Nijolė Kairytė.
Tris mokyklas Vilniuje maitinanti pašnekovė sako, kad yra mėnesių, kai dirba į minusą, nes maitintojai moka daugiau mokesčių nei įprastiniai verslininkai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mokyklų maitintojai apkrauti ne tik padidintu PVM, bet papildomai apyvartos mokesčiu mus įpareigoja mokėti CPO viešųjų pirkimų sistema“, – aiškino E. Turonienė.
„Per vieną mėnesį, atskaičius išlaidas ir mokesčius, tiekėjui su dabartiniu PVM ir CPO mokesčiu lieka tik 80–90 eurų. Aš, kaip tiekėjas, noriu pasakyti, kad nesu labdaros organizacija“, – akcentavo N. Kairytė.
O Švietimo komiteto pirmininkė svarsto, kad galbūt reikėtų tokios tvarkos, jog maitinimu užsiimtų pačios mokyklos.
O kol sprendžiama, kaip vaikus maitinti sveikiau, valdžia užsimena ir apie dar vieną žingsnį.
„Vėl pradedame kalbėti apie cukraus mokesti – saldinti gėrimai, su kuriais žadame kovoti didindami mokestį“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)