Beveik pusė Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) savivaldybėse nedalyvauja išklausant vaiko nuomonę dėl įvaikinimo, įvaikinimo galimybės vertinamos neobjektyviai, todėl procesas nevyksta sklandžiai, sako Valstybės kontrolė.

Įvaikinimo organizavimo Lietuvoje auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis vaikų šalyje nesiūloma įvaikinti, nes nepakankamai įvertinama tokia galimybė.

Pasak auditorių, nėra metodinių rekomendacijų, kaip vertinti vaiko santykius bei emocinius ryšius su kitais asmenimis, todėl beveik pusė (23 iš 52) VTAS negali įvertinti galimybės išskirti vaikus su broliais ir seserimis, priimami nepakankamai objektyvūs ir pagrįsti sprendimai, o įvaikinimo procedūros užtrunka.

Taip pat nustatyta, kad minėti VTAS atstovai nedalyvauja išklausant vaiko nuomonę dėl potencialių įtėvių, ją išklauso suinteresuotas asmuo (globėjas), galintis paveikti vaiko nuomonę, o VTAS pasitiki iš globos namų darbuotojo gauta informacija. Nustatyta atvejų, kai savivaldybės darbuotojams išklausius vaikus tiesiogiai, jie išreiškė norą būti įvaikinti, nors pirminėje vaikų globos namų pateiktoje informacijoje nurodyta priešingai.

Auditoriai turėjo priekaištų ir dėl to, kad specialistai esą nežino, kaip vertinti galimų įvaikintojų pajamų pakankamumą ir finansinius įsipareigojimus, galimybę pasirūpinti vaiku dėl sveikatos būklės, nes stinga aiškių jų vertinimo kriterijų.

Audito metu nustatyta, kad du trečdaliai (100 iš 152) pasiūlymų įvaikinti vaiką buvo pateikiami keletą kartų, nes detaliai nereglamentuoti šeimos vaikui parinkimo kriterijai - tai didina nesėkmingo įvaikinimo riziką.

Taip pat iš 95 vaikų globos namų 73 įstaigose (77 proc.) darbuotojai nebuvo mokomi, kaip vaiką paruošti įvaikinti - mokymuose nedalyvavo kūdikių namų personalas, kur gyvena daugiausiai įvaikinamų vaikų, nevyriausybinių vaikų globos namų darbuotojai, šeimynos.

Valstybės kontrolės teigimu, įvaikinimo metu netinkamai organizuojami vaiko ir įvaikintojų susitikimai, jų metu globos namuose neužtikrinamas privatumas. Daugiau nei pusė apklaustų įtėvių teigė, kad nei socialiniai darbuotojai, nei globos namų darbuotojai su jais neaptarė susitikimo su vaiku eigos, šiame etape neteikė jiems pagalbos.  

Neparengta ir nevykdoma įvaikinimo strategija, auditorių nuomone, taip pat prisideda prie neigiamų tendencijų įvaikinant - 57 proc. apklaustų gyventojų nepasiekia jokia informacija, 65 proc. savivaldybių per pastaruosius dvejus metus nevykdė jokių viešinimo kampanijų, kurios skatintų šeimas įsivaikinti tėvų globos netekusius vaikus.

Lietuvoje kasmet įvaikinama apie 2 proc. globos netekusių vaikų - 82 proc. jų nesiūlomi įvaikinti. Įvaikinti nesiūloma dėl vaikų ligų ar vyresnio amžiaus (41 proc.), ryšių su biologinėmis šeimomis bei giminaičiais (22 proc.) ar pačių vaikų nenoro (34 proc.), dar apie 10 proc. - ir dėl kitų priežasčių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė savo ruožtu teigia, kad siekiama, jog kuo daugiau lietuvių įvaikintų vaikus, todėl beveik visi vaikai, siūlomi įvaikinti užsienio piliečiams, yra specialių poreikių: vaikai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikai ir didelės brolių bei seserų grupės, kuriems sudėtinga rasti šeimas net ir užsienyje.

Anot jos, nuo 2008 metų Lietuvoje įgyvendinama Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa, pagal kurią visoje šalyje pradėtos ruošti norinčios globoti ar įvaikinti šeimos. 2011–2013 metais mokymus pagal šią programą baigė per 2 tūkst. būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių.

Atsakyma į priekaištus, kad pirmasis būsimų įtėvių ir įvaikinamo vaiko susitikimas organizuojamas globos namuose, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigia, jog taip daroma, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus, kad jam nepažįstama aplinka neiššauktų psichologinių sunkumų, neatsirastų galimų bendravimo barjerų.

„Vaikas jaučiasi saugesnis jam pažįstamoje aplinkoje, šalia pažįstamų žmonių, globos namų darbuotojų, kurie gali padėti potencialiems įtėviams užmegzti ryšį su vaiku bei padrąsinti jį bendrauti“, - rašoma tarnybos pranešime.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiuo metu vaikų globos institucijose gyvena 38 proc. visų šalyje globojamų (rūpinamų) vaikų. Bus siekiama, kad iki 2020 metų ši dalis sudarytų 20 procentų.