Tarsi sustojęs laikas

Kaip informuojama „Mamų unijos“ pranešime, liepos pirmosiomis dienomis Viktorijai po auglio šalinimo operacijos prireikė kraujo ir specialių komponentų.

Mamai tos keturios laukimo paros buvo tarsi sustojęs laikas: „Laukiau kiekvieno žingsnio koridoriuje – gal gydytoja, gal slaugytoja ateis su žinia, kad kraujo jau yra. Palatoje klausydavausi, ar nesuskambės telefonas, tikėjausi, kad paskambins iš Kraujo centro. Net ausyse zvimbė nuo įtampos – tiek buvau įtempusi klausą. Tos kelios paros buvo košmaras.“

Irena atvirai sako, kad tomis dienomis net bijodavo laukti žinių, su nerimu stebėdavo autoavarijų, katastrofų suvestines, nes puikiai suprato: kuo daugiau nelaimingų atsitikimų – tuo didesnis kraujo poreikis.

„Po ilgųjų savaitgalių, ypač Joninių, visada labai trūkdavo kraujo. Padaugėja nelaimingų atsitikimų, todėl ir kraujo atsargų turi būti daugiau. Viktorijai operacija kaip tik buvo numatyta po Joninių ir delsti negalėjome“, – prisimena mama tas dienas ir tuomet apėmusį bejėgiškumą.

Vienintelė viltis buvo malda ir pagalbos prašymai draugams, pažįstamiems: „Ką mama gali padaryti be maldos? Rašiau visiems savo pažįstamiems. Kartais tik kelių žmonių kraujas tinka, todėl prašiau, kalbėjau, meldžiau, kad atsirastų donoras.“

Pareiga: „Donorystė – būdas tyliai, bet galingai pasakyti sergantiems vaikams, kad jie mums rūpi ir mes esame šalia“, – sako „Mamų unijos“ fondo įkūrėja Eglė Mėlinauskienė ir dabartinė jo vadovė. / „Mamų unijos“ fondo nuotr.

Padėti gali kiekvienas

Kai kraujo pagaliau atsirado, Viktorija atsigavo akimirksniu: „To pokyčio nenupieši ir neaprašysi. Kai matai, kaip vaikas gęsta tau prieš akis ir staiga gyvybė grįžta, supranti, kokia tai dovana. Ramindavau dukrą sakydama, kad viskas bus gerai, nors pati mačiau, kad bet kuri akimirka gali būti lemtinga.“

Per devynerius metus, kai Irena slaugo dukrą skyriuje, ji ne kartą matė, kaip vaikai dėl kraujo trūkumo atsidurdavo net reanimacijoje.

„Vaikų ir jų tėvų akys – tai didžiausias skausmas. Matai, kaip gęsta viltis, blėsta tikėjimas. Tai baisiausia šiame kelyje“, – neslepia išbandymą liga patyrusi mama.

Kai matai, kaip vaikas gęsta tau priešais akis ir staiga gyvybė grįžta, supranti, kokia tai dovana.

Irena prisimena ir jautrią akimirką „Mamų unijos“ šeimos namuose, kai susitiko žurnalistą, keliautoją, oreivį Giedrių Leškevičių. Jis buvo ką tik davęs kraujo ir atvyko su apibintuota ranka.

„Kai išgirdau, kad jis kažkam padėjo, norėjau atsiklaupti ir dėkoti. Yra žmonių, kurie nedvejodami lekia padėti svetimam žmogui – tai tikra didvyriškumo forma“, – įsitikinusi Irena.

Kraujo lašai – tai gyvybė. Ji slypi kiekviename mūsų. Mama sako, kad ne kartą buvo pasiryžusi eiti į gatves, aikštes, maldauti žmonių ateiti į donorystės centrą duoti kraujo: „Matau šimtus praeivių, visi jie turi tai, kas gali išgelbėti mano ar kitą vaiką. Tai tik lašai, bet jie lemia gyvybę.“

Ši istorija – jautrus priminimas, kad kiekvienas galime padaryti stebuklą. Nežinome, kada mūsų kraujo prireiks svetimam vaikui, kaimynui ar artimam žmogui. Tačiau žinome viena – duodamas kraują gali išgelbėti gyvybę.

Tylus, bet galingas ženklas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė sako, kad kraujo donorystės reikšmė gelbstint gyvybes ar gerinant pacientų kokybę yra gerai žinoma, todėl itin skatina prisidėti prie kraujo donorystės akcijos „Nuo šiandien iki ∞“.

Kauno klinikų Kraujo centro vizija – pacientų gydymo kokybės gerinimas aprūpinant saugiais kraujo komponentais, paruoštais naudojant naujausias technologijas ir mokslo žinias, saugios ir patrauklios aplinkos kūrimas donorams.

Kaip sako „Mamų unijos“ vadovė Justina Mėlinauskaitė, kraujo donorystė – gyvybės dovana, kurios vertės neįmanoma išmatuoti.

„Sergantys vaikai šios dovanos laukia kiekvieną dieną. Kiekvienas kraujo lašas tampa viltimi, kad mažieji kovotojai, mūsų herojai, sulauks rytojaus. Mūsų visų donorystė – būdas tyliai, bet galingai pasakyti sergantiems vaikams, kad jie mums rūpi, mes esame ir būsime šalia, kai tik prireiks“, – primena J. Mėlinauskaitė ir kviečia rugsėjį prisidėti prie akcijos „Nuo šiandien iki ∞“ ir duoti kraujo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Rugsėjis – laikas, kai visame pasaulyje sužimba auksinis kaspinas. Tai tylus, bet galingas solidarumo ženklas su vaikais, kovojančiais su onkologinėmis ligomis.

„Mūsų tikslas – kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę sveikti, o šeimos niekada neliktų vienos su liga. Džiaugiuosi, kad prie šios misijos jungiasi tiek daug šalies verslų – kartu galime padovanoti vaikams daugiau jėgų, tikėjimo ir šviesos jų kelyje“, – sako „Mamų unijos“ vadovė.

Be kraujo donorų neįmanomas medicinos progresas

Dr. Diana Remeikienė, LSMUL Kauno klinikų Kraujo centro vadovė

Asmeninio archyvo nuotr.

Donorų kraujas ir jo komponentai naudojami patyrus traumas, esant įvairios kilmės kraujavimui, gimdymų, operacijų metu, gydant onkologinius, hematologinius ar kitomis ligomis sergančius pacientus. Be to, kraujo donorai suteikia galimybę gydyti įvairias ligas taikant šiuolaikinius gydymo metodus, pavyzdžiui, skiriant chemoterapiją ar kitus vaistus, atliekant transplantacijas ir kitas sudėtingas operacijas. Drąsiai galima teigti, kad be kraujo donorų nebūtų įmanomas daugelio medicinos sričių progresas. Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg. Donoro tinkamumą duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių įvertina Kauno klinikų Kraujo centro gydytojas. Donorų kraujo surinkimo procedūra yra saugi: naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, o visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.