VDU ir KTU taikys studijų kainų nuolaidas: ar nebus pažeisti kitų universitetų interesai? | KaunoDiena.lt

VDU IR KTU TAIKYS STUDIJŲ KAINŲ NUOLAIDAS: AR NEBUS PAŽEISTI KITŲ UNIVERSITETŲ INTERESAI?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) įžvelgia rizikų, kad Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) sprendimas kai kuriems į bakalauro valstybės nefinansuojamas vietas (vnf) stojantiems studentams taikyti studijų kainos nuolaidas gali sukurti netolygias konkurencijos sąlygas tarp aukštųjų mokyklų.

Viceministras Gintautas Jakštas akcentuoja, kad pagrindinė problema, jog universitetai šį sprendimą priėmė vienašališkai, nepasitarę su ministerija. Todėl, jo teigimu, ministerija ketina kviesti VDU ir KTU pristatyti savo idėjas ir paaiškinti, kokias problemas, taikydami nuolaidas studentams, stengiamasi spręsti.

Visgi patys universitetai teigia sprendimą taikyti nuolaidas priėmę siekdami tokiu būdu prisitraukti studentų ir paprasčiausiai išlikti. VDU ir KTU pripažįsta, kad universitetus tokį žingsnį žengti pastūmėjo netikėtas ministerijos sprendimas sudėtingu koronaviruso pandemijos metu drastiškai padidinti studijų kainas.

VDU pranešė, kad, atsižvelgdamas į pandemijos sukeltas pasekmes šalies švietimo sistemai ir ekonomikai, kviesdamas abiturientus pasilikti studijuoti Lietuvoje, steigia stipendijų fondą ir skirs 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas. 30-čiai studentų, įstojusių į vnf vietas ir turinčių geriausius konkursinius balus, studijų kaina bus visiškai padengta visam studijų laikotarpiui, o likusiems studentams universitetas kompensuos 50 proc. studijų kainos visam studijų laikotarpiui.

Tuo tarpu Kauno technologijos universitetas (KTU), siekdamas pritraukti studentus, stojantiesiems į tam tikrų studijų krypčių vnf vietas, taikys dalinį kainos kompensavimą. Didžiausio dalinio kainos kompensavimo gali tikėtis studentai, stojantys į muzikos studijų kryptį (50 proc.) bei matematikos mokslų studijų krypčių grupę (40 proc.).

Sprendimas taikyti nuolaidas kelia tam tikrų rizikų

„Manau, kad pirmoji su tuo susijusi problema yra, kad šie universitetai nesikreipė į ministeriją ir mes apie tai irgi sužinojome iš spaudos, iš viešumos, iš jų pačių komunikacijos, kad jau kviečiami studentai. Aišku, būtų geriau, kad galėtume iš tikrųjų tai įvertinti, kad būtų pristatyta ir kokios sąlygos, ir kaip bus užtikrinta, kam taikoma. Tada galėtume susidaryti tvirtesnę poziciją. Tą išgirdę kviesimės universitetus, kad pristatytų, kaip tai planuoja įgyvendinti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viceministras pripažįsta, kad kitų universitetų įžvelgiamoms rizikoms pagrindo atsirasti yra. Vis tik G. Jakštas akcentuoja, kad tai, ar konkurencijos rizikų bus išvengta, labai priklausys nuo to, kaip nuolaidas studentams, apie kurias paskelbė VDU ir KTU universitetai, planuojama įgyvendinti.

„(Didinant – ELTA) studijų finansavimą mūsų tikslas buvo, kad dėstytojams atlyginimai augtų. O čia, grubiai sakant, atsiranda nauja sritis – iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Nes tai, kad mokame visą studijų kainą reiškia, kad ją padengia universitetas, universitetai finansuojami valstybės, tai gaunasi iš dalies kaip valstybės finansuojama vieta, o tokio statuso nėra“, – teigė G. Jakštas.

„Tai prieš priimant tokius sprendimus tikrai norėtųsi, kad universitetai skirtų dėmesio ir pasitartų. Dabar mes turėsime reaguoti post factum, kviestis ir žiūrėti, ar tikrai nebus pažeisti kitų interesai, ar tikrai nebus pažeisti reikalavimai, kurie turėtų būti taikomi valstybės finansuojamoms vietoms ir panašiai“, – pridūrė jis.

Todėl G. Jakštas teigia, kad ministerija kvies VDU ir KTU universitetus ministerijai pristatyti savo idėjas ir paaiškinti, kokias problemas universitetai, steigdami studijų fondus ir finansuodami dalį valstybės nefinansuojamų studijų kainos, sprendžia.

Tai prieš priimant tokius sprendimus tikrai norėtųsi, kad universitetai skirtų dėmesio ir pasitartų.

„Tai, kas dabar įgyvendinama, labai priklauso nuo tikslo. Jeigu tikslas yra tik pritraukti studentus ir tai labai matysis ir per reikalavimus, ir į kokius stojančiuosius taikosi, tai bus galima tai vertinti kaip dempingavimą ir to įgyvendinti universitetai negalės“, – pabrėžė jis.

Viceministras akcentuoja, kad pagrindinė problema yra tai, kad sprendimus dėl nuolaidų studentams universitetai priėmė be konsultacijų su ministerija.

„Šiuo atveju svarbiausia problema, kurią mes matome, kad nebuvo niekaip tartasi su ministerija ir buvo tokie sava iniciatyva padaryti geri ar blogi veiksmai. Bet tokius sprendimus universitetai turėtų priimti bent pasitarę su ministerija, kad žinome ir tuos veiksmus atitinkamai galėtų daryti, jeigu visi bendrai sutariame, ir kiti universitetai“, – teigė G. Jakštas.

VDU kvestionuoja ministerijos sprendimą

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studijų prorektorė Simona Pilkienė  teigia, kad universitetas skirti 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas, nusprendė reaguodamas į pandemijos padarytą žalą šalies ekonomikai.

„Kadangi šie metai yra neeiliniai, ištikusi pandemija iš tikrųjų sąlygojo ir palietė kiekvieną šeimą tiek ekonominiu požiūriu, tiek mokymosi kokybės atveju, kai ne visuomet vaikai galėjo pasinaudoti korepetitorių paslaugomis, todėl svarstėme, kaip galėtume prisidėti prie šio, sakykim, gelbėjimosi plano Lietuvos ir nusprendėme įsteigti geriausiems mokiniams 300 stipendijų būtent paremti juos šiais sunkiais metais“, – teigė S. Pilkienė.

Svarstėme, kaip galėtume prisidėti prie šio, sakykim, gelbėjimosi plano Lietuvos ir nusprendėme įsteigti geriausiems mokiniams 300 stipendijų būtent paremti juos šiais sunkiais metais.

Vis tik VDU Studijų prorektorė pripažino, kad šiam sprendimui įtakos turėjo ir siekis prisitraukti studentų.

„Mes visais metais nustatome tam tikrą sumą fondo, kai remiame vaikus, kurie yra gabūs, kurie atitinka valstybės keliamus reikalavimus valstybės finansuojamai vietai, bet dėl didelio konkurso ar ekonominių sąlygų negali studijuoti. Todėl tik šiais metais tą skaičių mes padidinome ir labiau afišavome“, – sakė S. Pilkienė.

VDU atstovė atkreipė dėmesį, kad universitetai yra autonomiški nuspręsti, kokias tikslines grupes norėtų remti. Vis tik S. Pilkienė akcentavo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas pandeminėje situacijoje didinti studijų kainas buvo neteisingas.

„Kainos padidėjimas yra akivaizdu. Socialiniuose moksluose kaina didėjo tūkstančiu eurų ir mes buvome kreipęsi į Švietimo ministeriją, kad esant tokiai situacijai kaip šiais metais, pandemijos akivaizdoje, (nereikėtų – ELTA) taip drastiškai didinti studijų kainos neįspėjus iš anksto ir nesuformavus tinkamo paskolų paketo“,– atkreipė dėmesį ji.

KTU taikoma praktika taip pat kritikuotina

Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas taip pat pripažįsta, kad finansuoti dalį kai kurių krypčių valstybės nefinansuojamų studijų vietų kainos universitetas nusprendė siekdamas išgyventi.

„Aišku, mes suvokiame, kad norime prisitraukti studentus, mums reikia paleisti programas. Žinome, kad ta kaina studentams šoktelėjo ir dėl to mes norime kažkaip sušvelninti tai. Čia ir yra susiję, kad tas kainos pašokimas buvo pakankamai didelis kai kuriose srityse, o ekonominė situacija iš tikrųjų pablogėjo“, – Eltai teigė A. Lašas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas pripažįsta, kad dėl šių skirtingų universitetų sprendimų tarp universitetų atsiranda skirtingos konkurencinės sąlygos.

„Aš neneigiu, kad kainų skirtumai nėra problema. Aš manau, kad tai yra kritikuotina praktika ir tai, ką mes darome kaip KTU, taip pat nėra labai gera praktika. Ji iš dalies yra apsprendžiama to, kokia aplinkui yra situacija ekonominė ir kaip valstybė darė sprendimus dėl studijų krepšelių, bet taip pat reikia suprasti ir tai, kad mums tiesiog reikia išgyventi“, – sakė jis.

Žinome, kad ta kaina studentams šoktelėjo ir dėl to mes norime kažkaip sušvelninti tai.

A. Lašas atkreipia dėmesį, kad nuo studentų skaičiaus priklauso tiek dėstytojų atlyginimai, tiek universiteto ilgalaikės vizijos ir planai. Vis tik KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas teigia nesuprantąs VDU sprendimo pragmatinį siekį prisitraukti studentų pridengti pagalba Lietuvai.

„Mes padarėme šį sprendimą ir nesireklamavome, kad padarėme kažkokį didelį valstybinį sprendimą, kuris padeda Lietuvai ir kad čia mes kažkaip aukojamės Lietuvos labui ir darome tokį stipendijų fondą. Iš esmės tai nėra joks stipendijų fondas. Tai yra tiesiog kainos nuolaida ir dėl to tas sužaidimas ir parodymas, kad tu darai kažką tokio labai valstybiško yra labai nenuoširdus. Man atrodo, kad čia jokių dangiškų motyvų nėra, o yra labai žemiški motyvai, t.y. kažkaip prisitraukti studentų“, – savo nuomonę išsakė A. Lašas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas taip pat akcentuoja, kad aukštojo mokslo nestabilumas Lietuvoje yra ilgalaikė problema, iš dalies nulemta per didelio universitetų skaičiaus. Pasak A. Lašo, tai ir sukuria hiperkonkurencijos sąlygas tarp universitetų.

„Čia yra ilgalaikė problema. Aukštojo mokslo sistema yra nestabili ir dėl to kiekvieną kartą, kiekvienais metais kyla klausimas dėl tų pačių vietų, dėl to, kas išgyvens. (...) Todėl kad mūsų tiesiog per daug. Kaune yra keturi universitetai, tai įsivaizduokite, kiek programų konkuruoja tarpusavyje ir nėra politinio sprendimo išspręsti šią sisteminę problemą“, – sakė A. Lašas.

„Susikuria hiperkonkurencinė aplinka, kada konkuruojama tiesiog dėl išgyvenimo, nes tu matai, kad nėra pakankamai potencialių studentų ir dėl to žaidi įvairiais būdais, bandydamas, kad pas tave ateitų ta ribota dalis studentų ir bandydamas kažkaip išgyventi“, – taip pat teigė jis.

MRU nuolaidų neplanuoja

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) vicerektorė akademiniams reikalams profesorė Regina Valutytė teigia, kad universitetas nuolaidų, siekiant pritraukti studentus į pirmosios pakopos studijas, – neplanuoja.

„Žinoma, išlieka aktualus klausimas dėl finansavimo tarp skirtingų aukštųjų mokyklų disproporcijų ir dėl to kilsiančios rizikos užtikrinti studijų kokybę jose, ypač jei universitetai, siekdami pritraukti studentus, pradės siūlyti dalinio finansavimo modelį ar taikydami nuolaidas studijoms, nes tai gali tiesiogiai lemti priimtų studentų skaičių, kai studijų kainos šiais metais žymiai padidėjo. Mykolo Romerio universitetas siekia, kad kokybiškas aukštasis išsilavinimas būtų prieinamas net ir patiriant pandemijos iššūkių, todėl mokantiems už studijas bakalaurams siūlysime vienas lanksčiausių mokėjimo už studijas sąlygų“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Valutytė.

MRU vicerektorė akademiniams reikalams atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl pakilusių studijų kainų susidarė situacija, kad universitetai siekia išgyventi, o tai, pasak jos, neretai galimai daroma studijų kokybės sąskaita.

„Pakilus norminėms kainoms iškyla iššūkis – kaip kokybiškas aukštasis išsilavinimas gali būti vis dar prieinamas socialiai pažeidžiamoms grupėms. Ir nėra visuotinai sutarta, kad ne vien priimtų studentų skaičius – sėkmingo universiteto siekiamybė“, – teigia R. Valutytė.

„Matome didžiulę problemą dėl aukštojo mokslo prieinamumo tiems, kurie neturi galimybės mokėti už studijas, ypač  šiais metais sumažėjus valstybės finansuojamų vietų skaičiui socialiniams mokslams, kurias skiria ir planuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Suprantama, kad kai per pandemiją didinamos norminės kainos – stojančiųjų į valstybės nefinansuojamas vietas gali ženkliai sumažėti, tačiau MRU tikslas yra užtikrinti kuo aukštesnę studijų kokybę“, – pabrėžia R. Valutytė.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Rimantas

Kai kurias specialybes ŽŪM jau ir anksčiau rėmė. Kai kurie universitetai tuo pasinaudodami “pritempia“ savo “feikines“ programas (pvz. taip vadinamoje, taip pat “feikinėje“ “maisto studijų“ kryptyje) iki 10 studentų minimumo ir tokiu būdu sudaro konkurenciją tarptautiniu mastu pripažintoms programoms. Ar toks turėtų būti valstybės požiūris į studijų kokybę!?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS