VSAT VADAS: DAR DVIEJŲ PASIENIO PUNKTŲ SU BALTARUSIJA UŽDARYMAS BŪTŲ PRASMINGAS

Dar dviejų Lietuvos pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymas būtų prasmingas, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

„Manyčiau, kad situacija prie sienos, kontrolės punktuose, iš esmės nepasikeitė. Vertinant saugumo aspektą, manyčiau, jog kontrolės punktų optimizavimas būtų prasmingas, kadangi tai leistų nukreipti srautus (...) per tuos kontrolės punktus, kur galima būtų daug atidžiau atlikti patikrinimą“, – VSAT Varėnos pasienio rinktinės A. Barausko užkardoje žurnalistams antradienį sakė vadas.

Tačiau, anot vado, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokį politinį, ekonominį poveikį turės pasienio punktų uždarymas.

„Be jokios abejonės, bus vertinama situacija prie sienos, taip pat bus vertinami ekonominiai, politiniai aspektai. Galiu tik pasakyti, kad turime planą dėl laipsniško kontrolės punktų skaičiaus optimizavimo, uždarymo. Ar virs tas mūsų planas realiu gyvenimu, matyt, priklausys nuo Vyriausybės sprendimo ir nuo tos bendros pozicijos mūsų regione“, – tvirtino R. Liubajevas.

Lietuvai prieš beveik dvi savaites uždarius du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad ministerija siūlys uždaryti dar du: Lavoriškių ir Raigardo.

Savo ruožtu Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija nesvarstė klausimo dėl Lavoriškių ir Raigardo punktų, jis turėtų būti aptartas antradienį su Vidaus reikalų ministerija.

Pasak R. Liubajevo, Šumsko ir Tverečiaus punktų uždarymas didelės įtakos transporto judėjimui neturėjo.

Šiek tiek padaugėjo srautų, keliaujančių asmenų į Baltarusiją ir atgal, tose punktuose, kurie šiuo metu veikia, tačiau didelės tragedijos ten neįvyko.

„Galima būtų teigti, kad krovininiam judėjimui šitų dvejų punktų uždarymas neturėjo įtakos. Šiek tiek padaugėjo srautų, keliaujančių asmenų į Baltarusiją ir atgal, tose punktuose, kurie šiuo metu veikia, tačiau didelės tragedijos ten neįvyko“, – teigė R. Liubajevas.

Lenkijos bei Baltijos valstybių ministrai pirmadienį taip pat sutarė dėl plano, kada sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos visiškai. Tai, pasak A. Bilotaitės, galėtų būti daroma koordinuotai, jei prie vienos iš valstybių sienų kiltų ginkluotas incidentas ar prasiveržtų migrantų grupė.

Anot VSAT vado, artimiausiu metu minėtų valstybių pasienio tarnybų atstovai rinksis į pasitarimą sutarti dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų pradėta konsultavimosi procedūra.

„ (...) bet iš karto dabar galėčiau paaiškinti, kad ginklo panaudojimas prieš pareigūnus, panaudojant šaunamuosius ginklus, laikytina jau tokia provokacija, ir po šitos provokacijos įsijungtų konsultacijos mechanizmas ir, matyt, būtų priimami sprendimai“, – aiškino R. Liubajevas.

„Kalbant apie neteisėtų migrantų prasiveržimo galimybę, paminėtas buvo pavyzdys būtent prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kai 2021 metų lapkričio mėnesį kelių tūkstančių asmenų grupė bandė prasiveržti per valstybės sieną su Baltarusija, ir tada Lenkijos pareigūnai situaciją užkardė“, – pažymėjo jis.

Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių.

Viceministras: nauji punktai su Baltarusija bus uždaromi tik nustačius grėsmių kriterijus

Dėl naujų pasienio punktų su Baltarusija uždarymo bus sprendžiama tuomet, kai grėsmės atitiks kriterijus – juos turėtų nustatyti buriama tarpinstitucinė darbo grupė, sako vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Sutarėme, kad norint tęsti kontrolės punktų uždarymą arba jų veiklos apribojimą nustatant tam tikras valandas, kad punktas, pavyzdžiui, dirba iki 8 ar 6 val. vakaro, tai reikia, matyt, visų bendros nuomonės“, – antradienį po kelių ministerijų, pasieniečių ir kitų tarnybų pasitarimo BNS sakė viceministras.

„Nusprendėme, kad reikia darbo grupės, kurioje ekspertai išdirbtų indikatorių sistemą, jie būtų subalansuoti, kad atsiradus tam tikram įvykiui sektų tam tikros pasekmės: ar darbo laiko ribojimas, ar visiškas punktų uždarymas, bet reaguojant į įvykį“, – kalbėjo jis.

Anot jo, šie įvykiai galėtų būti sankcionuotų prekių gabenimas, padidėjęs krovininių automobilių srautas, išaugusios kontrabandos apimtys. Taip pat, pasak viceministro, būtų reaguojama į karines grėsmes, tačiau dėl to būtų priimami regioniniai sprendimai kartu su Baltijos šalimis, Lenkija.

„Indikatoriai gali būti labai įvairūs – nuo viešojo saugumo, kalbu, pavyzdžiui, apie eismo saugumą, iki rimtesnių dalykų – hibridinės grėsmės arba ginkluotų incidentų“, – sakė V. Dmitrijevas.

Anot jo, tokiais atvejais, nustačius didelę grėsmę, regioniniu lygmeniu būtų siekiama kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija sinchroniškai uždaryti sienas su Baltarusija.

V. Dmitrijevas taip pat tvirtino, kad šiuos kriterijus dėl pasienio punktų uždarymo tikimasi parengti per kelias savaites.

Pasitarime dalyvavo Nacionalinio krizių valdymo centro, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Finansų ministerijų, Pasienio kontrolės punktų direkcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos muitinės atstovai.

Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija nesvarstė klausimo dėl Lavoriškių ir Raigardo punktų.

Pasak V. Dmitrijevo, komisija šio klausimo nesvarstė, nes pasiūlymas nebuvo sudėliotas galutinai.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė antradienį LRT radijui teigė, kad Vyriausybės sprendimų uždaryti naujus pasienio punktus su Baltarusija artimiausiu metu nebus, tačiau planai tai daryti nemažėjant grėsmėms lieka.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę pasverti sprendimus ir nedaryti iš punktų uždarymo „savotiško sporto“.

Paklaustas, ar premjerės ir prezidento pasisakymai dėl punktų uždarymo turėjo įtakos ministerijos pozicijai, V. Dmitrijevas tvirtino negalintis įvertinti jų įtakos ir pridūrė, kad diskusija apie tai vyko ir praėjusią savaitę.

Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių.