Ministerija siūlo numatyti, kad ūkininkams, apdraudusiems augalus ir pasėlius, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, būtų kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokų sumos, o ne 50 proc., kaip yra dabar.

Be to, siūloma pratęsti valstybinio perdraudimo garantijas įmonėms 2025–2030 metais, taip pat kompensuoti nuostolius, patirtus ne tik dėl sausros, bet ir dėl ilgo lietingo laikotarpio.

Ministerija siūlo nustatyti perdraudimo koeficientą 2 (vietoj 6,5) – draudimo įmonės galėtų gauti valstybės pagalbą, jeigu draudimo nuo sausros arba liūčių išmokų suma viršytų visą įmokų sumą daugiau nei du kartus.

Šiuo metu draudimo įmonės gali prašyti valstybės paramos, kai jos išmokėtų 6,5 karto didesnę nei įmokos sumą.

Anot ministerijos, taip siekiama skatinti draudimo įmones aktyviau drausti augalus ir pasėlius, siūlyti priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamo ploto apimtis.

Anot ŽŪM, valstybinio perdraudimo mechanizmas yra būtinas, kad bendrovės galėtų drausti nerizikuodamos bankrutuoti.

Ministerijos duomenimis, 2022 metais nuo sausros buvo apdraustas beveik 14 tūkst. hektarų ploto, 2023 metais – 10

tūkst., 2024 metais – 18 tūkst. ha. Ilgos liūtys 2020 metais registruotos 7 savivaldybėse, 2021 metais – 17, 2022 metais – 30, 2023 metais – 9, 2024 metais nebuvo.