Juridinė konsultacija

Žemės pardavimas yra ribojamas

Laikraščio skaitytojai jau kurį laiką teiraujasi, ar Lietuvos piliečiui pagal naujausius įstatymus galima laisvai ir neribotai įsigyti žemės. Toks klausimas kilo po to, kai notarai pradėjo atsisakinėti tokius pirkimo ir pardavimo sandorius tvirtinti. Kas atsitiko? Kodėl? Juk iki šiol Lietuvos piliečiams be jokių ribojimų pirkti ar parduoti žemę lyg ir nebuvo. Todėl labai suprantamas žmonių nepasitenkinimas ir noras išsiaiškinti tiesą.

Apie žemės pirkimą ir pardavimą kalbamės su Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notaru, Notarų rūmų prezidiumo nariu Mariumi Stračkaičiu.

- Ne kitaip bus, kad šiuo metu pasikeitė kažkokie įstatymai, kad notarai nūn ne visuomet tvirtina žemės pirkimo ir pardavimo sutartis. Kaip Jūs šitą dalyką paaiškintumėte?

- Iš tiesų šių metų sausio 28 dieną buvo priimtas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas. Šis įstatymas kaip tik ir riboja žemės ūkio paskirties žemės perleidimą įvairiais būdais.

- Ką konkrečiai įstatymas apribojo?

- Įstatymas nustatė, kas gali įsigyti žemę, kiek jos įsigyti ir kokiais būdais tai atlikti. Fizinis asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą. Tokie asmenys žemės gali įsigyti net iki 300 hektarų! Visi kiti fiziniai asmenys - tik iki trijų hektarų, t.y. 100 kartų mažiau.

Tačiau juridiniai asmenys žemės ūkio paskirties žemės gali įsigyti, jeigu per pastaruosius 2 metus ne mažiau kaip 50 procentų pajamų jis gauna iš žemės ūkio veiklos. Šis reikalavimas netaikomas valstybei, savivaldybėms, sodininkų bendrijoms, įsigyjančioms šių bendrijų nuomojamą valstybinę žemę, taip pat bankams ir kitoms kredito įstaigoms, kurios perima nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka nerealizuotą jiems įkeistą žemę.

Bankai ir kitos kredito įstaigos įsigytą nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę ne vėliau kaip per 2 metus nuo jos įsigijimo turi parduoti, o iki pardavimo - išnuomoti žemės ūkio veiklai.

Taigi, kaip supratote, ir juridiniams asmenims yra apribojimų, norint įsigyti tokios žemės.

- Žmonėms leidžiama įsigyti 3 arba 300 hektarų, o juridiniams asmenims tas plotas neribojamas?

- Anaiptol. Bendra taisyklė būtų tokia: visiems juridiniams asmenims galima įsigyti iki 1000 ha žemės, o žemės ūkio bendrovei - iki 2000 hektarų.

- Ar žmogus bet kam gali parduoti savo žemę? Aš samprotauju taip: mano turtas - kam noriu, tam jį ir parduodu. Ar ne taip?

- Taip, savo žemę galite parduoti kam norite, bet įstatymas nustatė pirkėjų pirmumo teisę. Tą pirmumo teisę tam tikrais atvejais turi valstybė, žemės sklypo bendraturtis, kaimyninio žemės sklypo savininkas, jeigu jis verčiasi žemės ūkio veikla, ūkininkas ir parduodamo žemės sklypo naudotojas.

- Kaip konkrečiai galima pasinaudoti ta pirmumo teise perkant žemę?

- Pardavėjas apie ketinimą parduoti žemės sklypą turi paskelbti vietos laikraštyje, nurodydamas žemės sklypo kainą, plotą, adresą, kadastro numerį ir kt. Pirmenybės teise galima pasinaudoti per mėnesį nuo skelbimo pasirodymo laikraštyje.

- Ar ši tvarka taikoma ir dovanojant žemės sklypą?

- Aptartas įstatymas nepadarė išimčių dovanojimo sutarčiai, todėl padovanoti neūkininkaujančiam sūnui daugiau kaip tris hektarus tėvas negalės. Nors paveldėti po tėvo mirties sūnus galės bet kokį žemės sklypą. Beje, noriu pabrėžti, kad dovanojant žemę pirmumo tvarka netaikoma.

- Kaip jūs vertinate šitą įstatymą ir žemės įsigijimo tvarką?

- Šis įstatymas, mano galva, turi daug prieštaravimų. Nenorėdamas apsunkinti skaitytojo, aš jų specialiai nekomentuoju. Įvertinti jį galima kaip įstatymo leidėjo broką, kurį skubiai reikia taisyti. Beje, minėtas įstatymas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

Panašių spragų yra ir teisės aktuose, kurie reglamentuoja juridinių asmenų teisę įsigyti žemės. Apie juos galėsime pakalbėti kitą kartą.

- Ačiū už paaiškinimus.

Kalbėjosi

Aldas Vabuolas