ŽVEJAMS – VALDŽIOS SPJŪVIS

Šimtai žvejų kyla į kovą prieš Palangos valdžią ir ketina savo valtimis ir kateriais blokuoti savivaldybės prieigas. Penkis mėnesius savivaldybė nesiteikia parengti privažiavimo prie jūros tvarkos, tad visą vasarą žvejams jūra buvo nepasiekiama.

Užplūdo raštai

Absurdiška situacija tęsiasi nuo gegužės mėnesio pradžios.

Įsigaliojus Pajūrio juostos įstatymo naujiems straipsniams, kiekviena savivaldos institucija privalėjo parengti privažiavimo prie jūros tvarką.

Tik Klaipėdos rajono savivaldybė sugebėjo tokią tvarką patvirtinti, todėl šiuo metu žemyninėje pajūrio dalyje žvejai gali legaliai jūrą pasiekti tik šios savivaldybės teritorijoje.

"Kiek žinau, tokios tvarkos neparengė Klaipėdos miesto, Neringos ir Palangos savivaldybės. Tačiau aštriausia situacija yra Palangoje. Žvejai mėgėjai kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją, Aplinkos ministeriją ir net Seimo narius. Tačiau situacija nesikeičia", – kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Klaipėdos rajono savivaldybė dar gegužės 26-ąją patvirtino privažiavimo prie jūros Karklės kaime tvarką.

Tad žvejai oficialiai gali pajūrį pasiekti tik vienintelėje vietoje, visi kiti keliai į pajūrį jiems yra uždrausti.

Įžūlus ignoravimas?

"Visiškas liūdesys. Jei jie net nesiteikia Seimo nariui atsakyti, tai kur jie teiksis žmogui atsakyti. Kreipiausi raštu į savivaldybę, kad paaiškintų, kodėl iki šiol ši tvarka nėra parengta. Atsakymo parengimo terminai jau baigėsi, tačiau rašto iki šiol negavau. Kreipiausi pakartotinai. Toks įspūdis, kad laikomasi absoliučios ignoravimo politikos. Kaip taip galima? Tai jau atsiduoda įžūlumu. Jie juk privalo reaguoti bent į kreipimąsi. Bet savivaldybė iš viso į nieką nereaguoja. Juk tai absurdas", – situaciją komentavo Seimo Audito komiteto narė Jolita Vaickienė.

Rengs piketą

Kretingiškis žvejys Darius Kvietkauskas pasakojo, kad ne jis vienas rašė raštus savivaldybei, bet ir būrys kitų žvejų.

"Netekau kantrybės. Kiek galima laukti? Po penkių mėnesių tylos, manau, kad reikalas bręsta iki boikoto. Savivaldybė privalo vykdyti įstatymus ir jų laikytis. Parašiau raštą aplinkos viceministrui Linui Jonauskui. Jis iš karto atsakė, kad visą tvarką privalo parengti Palangos savivaldybė. Jiems ta teisė deleguota", – tikino žvejys.

D.Kvietkauskas tikino, kad jis į savivaldybę kreipėsi dar liepos mėnesį.

Savivaldybė gyventojui privalo pateikti atsakymą per 20 darbo dienų.

"Rugsėjo pabaiga, o savivaldybė taip ir nesiruošia atsakyti. Mano galva, tai yra visiškas nesiskaitymas su žmogumi. Pažįstu daug žvejų mėgėjų. Tikrai žinau, kad ne aš vienas rašiau raštus. Elektroniniais laiškais kreipėsi ne vienas žvejys. Vien mano pagalbos, rašant raštus savivaldybei, prašė dvi dešimtys žvejų. Nė vienam žmogui savivaldybė neatsakė. Protu nesuvokiama, kad taip galėtų nutikti dar kokioje nors savivaldybėje" – stebėjosi žvejys.

Mero ieškojo feisbuke

Supratęs, kad iš biudžeto algas gaunantys valdininkai absoliučiai ignoruoja oficialius raštus, žvejys mėgino Palangos mero Šarūno Vaitkaus ieškoti socialiniame tinkle.

"Parašiau į mero socialinio tinklo "Facebook" paskyrą. Gražiai išdėsčiau viską, paprašiau pagalbos, paaiškinau, kad esame kvailoje situacijoje. Jokio atsakymo, jokios reakcijos", – stebėjosi kretingiškis.

Vis veržiasi į Karklę

Žvejai tikino, kad Pajūrio regioninio parko direkcijoje gaunant leidimą įvažiuoti į pajūrio zoną ties Karkle, reikia pateikti visus reikalingus dokumentus.

"Bet kas nevažinėja po pliažus. Reikia turėti laivavedžio pažymėjimą. Geležinė tvarka, bet mes tuo ir džiaugiamės. Taip ir turi būti", – pastebėjo D.Kvietkauskas.

Žvejys tikino, kad vienintelėje oficialioje Karklės paplūdimio nuolaidoje prie jūros žvejų automobiliai klimpsta.

"Nemirsetoje nuolaida yra nuožulnesnė. Karklėje į kalniuką pakilsi tik visais keturiais ratais varomu automobiliu. Juk paskui save tempi priekabą su valtimi", – kalbėjo žvejys.

Kam reikia kryžiaus kelių?

Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas D.Nicius taip pat nuogąstavo, kad šiuo metu visi žvejai yra priversti važiuoti Karklės link.

"Yra oficialiai patvirtintos kelios nuolaidos prie jūros, jomis ir turi būti naudojamasi. O dabar visi žvejai važiuoja tik per Karklę, negerai tokia transporto koncentracija", – pastebėjo D.Nicius.

Dalis žvejų jau nebeturi teisės nuleisti valtis kitoje vietoje, nes metinis leidimas jau yra pasibaigęs.

"Kodėl pilietis turi eiti kryžiaus kelius, kad savivalda padarytų tai, kas jai priklauso? Jūra yra visų, ne tik Palangos savivaldybės", – rėžė D.Kvietkauskas.

Dirbti privers teismas?

Seimo narė D.Vaickienė tikino, kad jei ir toliau Palangos savivaldybė ignoruos jai įstatymu priskirtas funkcijas, teks kreiptis į Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje.

"Ši institucija prižiūri, kad savivalda laikytųsi įstatymų. Jei ir tai nepadės, beliks teisminis kelias", – akcentavo J.Vaickienė.

Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius Darius Nicius pastebėjo, kad Palangos savivaldybės teritorijoje nelegalais pavirto ne tik žvejai mėgėjai, bet ir visi verslininkai, veiklą vasarą vykdę pajūryje.

"Aš nežinau, kokiomis teisėmis šie verslininkai važiavo į pajūrį. Vasarą jų technikos ir įrangos pilna buvo pajūryje. Ši situacija tik parodo, kaip pačios savivaldybės laikosi įstatymų. Kol savivaldybė nenustatė tvarkos, faktiškai niekas į pajūrį neturėjo teisės važiuoti. Jei esame jūrinė valstybė ir skatiname jūrines pramogas, turime žmogui sudaryti visas sąlygas naudotis savo teisėmis", – akcentavo D.Nicius.

D.Nicius pastebėjo, kad visą vasarą be jokių leidimų Palangos savivaldybės pajūrio ruože zujo vandens motociklai.

"Vandens motociklais galima plaukioti nuo Monciškių kaimo iki Latvijos sienos. O įteisintų vietų motociklus nuleisti į pajūrį nėra. Paradoksalu, oficialių galimybių atsivežti ir nuleisti į vandenį motociklą nėra, o Palangoje tiesiog klesti motociklų nuomos verslas. Kyla klausimas, kaip taip galėjo nutikti ir kas globoja šiuos nuomotojus? Visiems piliečiams turi būti vienodos galimybės, nesvarbu – gelbėtojų draugas jis ar ne, palangiškis ar ne", – svarstė D.Nicius.

Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė, paklausta, kada bus parengta žvejams rūpima tvarka, žurnalistams situacijos nekomentavo.

Tvarką vis dėlto parengs

Palangos miesto savivaldybė dienraščiui vakar vakare pateiktame atsakyme pažymėjo, kad privažiavimo kelius prie jūros kranto šiuo metu reglamentuoja du Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje žvejai mėgėjai reikiamas priemones ir įrangą gali nusileisti Šventosios uoste. Tad žvejai turi galimybę privažiuoti prie jūros", – tikino Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas.

Pasak Palangos savivaldybės atstovo, Pajūrio juostos įstatyme numatyta, kad prie jūros kranto privažiuoti, gabenti inventorių ir plaukiojimo priemones galima tik teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais ir esamais privažiavimo keliais su kieta danga.

"Atkreipiame jūsų dėmesį, kad 2015 metais aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra numatyta 11 išvažiavimų", – pažymėjo K.Jakubauskas.

K.Jakubauskas aiškino, kad vasaros sezono metu visi paplūdimiai, taip pat ir esantys greta įvažų, yra gausiai lankomi poilsiautojų.

"Žvejų minimas išvažiavimas Nemirsetoje taip pat yra šalia paplūdimio, kuriame gausu lankytojų. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metais Nemirsetoje, netoli žvejų naudojamo įvažiavimo, savo veiklą pradėjo modernus kempingas, kuriame įrengtos 58 vietos kemperiams ir visa jiems reikalinga infrastruktūra. Mėgstantiems iškylauti su palapinėmis įrengta teritorija, kurioje 59 vietos palapinėms bei atvykusiųjų automobiliams. Atsižvelgiant į pradėjusį veikti kempingą, Palangos miesto savivaldybės administracija šioje teritorijoje įteisino maudyklą", – teigė savivaldybės atstovas.

Pasak K.Jakubausko, šiuo metu ties Nemirseta iki planavimo dokumentuose numatytos įvažos prie jūros kranto galima privažiuoti tik natūralaus grunto miško keliuku, kuris kerta palangiškių ir miesto svečių pamėgtą dviračių taką.

"Įvažiavimas prie jūros kranto taip pat neturi jokios dangos. Automobiliai važiuoja per smėlį. Išvažiavimas prie jūros kranto neatitinka Pajūrio juostos įstatymo reikalavimų, neturi kietos dangos. Atsižvelgiant į šias priežastis ir į tai, kad labai sunku suderinti visų suinteresuotų pusių, taip pat ir žvejų, paplūdimio lankytojų, dviratininkų norus bei pageidavimus, o ypač užtikrinti saugumą tiek dviračių take, tiek paplūdimio teritorijoje privažiavimo prie jūros tvarkos parengimas užtruko. Šiuo metu Palangos savivaldybės administracija rengia minėtą tvarką", – aiškino specialistas.

Savivaldybės tarybai tvirtinti ji bus pateikta dar šiais metais.