NAUJŲ DARBO VIETŲ PASAKA KAUNE BAIGĖSI?

Dar visai neseniai Kaunas galėjo girtis, kad laisvos ekonomikos zonoje ar ir pačiame mieste besikuriančios naujos lietuviško ir užsienio kapitalo įmonės kuria naują Kauno ateitį. Iš tiesų, buvo sunku paneigti akimis matomus pokyčius – naujas gamyklas, įmones, šimtus ir tūkstančius naujų darbo vietų. Tačiau situacija pasikeitė ir Kaunas kol kas neranda naujo kelio į ateitį.

Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad 2018–2019 m. Kauno mieste ir rajone registruotų bedarbių buvo 19,6–20,1 tūkst.,  tačiau 2020 m. jų skaičius ūgtelėjo ir pasiekė 30,3 tūkst. registruotų bedarbių. Suprantama, tai bendras registruotų asmenų skaičius ir jie be darbo buvo skirtingą laiko tarpą.

Dar įdomesnę tendenciją rodo kitas tarnybos skaičiuojamas rodiklis – tai registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Atrodytų, iki karantino Kaune kuriamos darbo vietos turėjo mažinti nedirbančių asmenų dalį ir tik karantinas pakeitė situaciją, tačiau duomenys rodo ką kitą. Nagrinėjant Kauno miesto rodiklius matyti, kad santykinė nedirbančių, tačiau darbingų, gyventojų dalis nuosekliai augo nuo pat 2016 m. Tada šis rodiklis siekė 6,7 proc., o paskui kasmet nuosekliai didėjo – 7,2 proc., 8,6 proc., 8,8 proc ir 13,3 proc.

Tad kodėl nedirbančių asmenų dalis per penkerius metus beveik padvigubėjo? Akivaizdu, kad visko karantinui ir pandemijai nurašyti negalime – rodiklis nuosekliai blogėja jau daug metų.

Dar įdomiau, kai pažiūrime, kas vyko iki tol.

Panaši dalis nedirbančių asmenų buvo 2010 m. – net 13,9 proc. darbingo amžiaus asmenų nedirbo. O vėliau nuosekliai kasmet mažėjo – 11,7 proc., 10,6 proc., 9,6 proc., 8,2 proc. 7,3 proc. ir 2016-aisiais pasiekė jau minėtą geriausią rezultatą 6,7 proc.

Akivaizdu, kad visko karantinui ir pandemijai nurašyti negalime – rodiklis nuosekliai blogėja jau daug metų.

Tad kokios priežastys lėmė, kad prieš penkerius metus Kaune įvyko lūžis ir vis mažiau darbingų asmenų dirba ir gauna oficialias pajamas? Ar galima kaltinti emigraciją? Ar galime kaltinti sumenkusį darbingų asmenų skaičių? Ar galime ieškoti pateisinimo vidinėje migracijoje valstybės viduje?

Verta palyginti Kauno rezultatą su visos valstybės rodikliu. Lietuvoje geriausias santykinis rezultatas fiksuotas 2017 m. – t.y. metais vėliau nei Kaune. Ir tendencija iš esmės panaši, tik bendras valstybės lygis 2010 m. startavo nuo gerokai prastesnės pozicijos – beveik kas šeštas (15,9 proc.) darbingas asmuo tuo metu buvo registruotas kaip bedarbis. Tačiau valstybės lygiu situacija nuosekliai gerėjo ir 2017-aisiais pasiektas rezultatas iš esmės stabilizavosi, 2018–2019 m. jis kito paklaidos ribose (apie 8,5 proc.).

Tai rodytų, kad Kaune dar iki pandemijos ir karantino paskelbimo vyko procesai, į kuriuos vietos valdžia reagavo netinkamai. Nors kūrėsi naujos įmonės, steigtos naujos darbo vietos, tačiau santykinė bedarbių dalis nuosekliai augo. O gal tai reiškia, kad nauji stambūs gigantai tik perviliojo smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) darbuotojus? Geriausiems išėjus iš SVV, įmonės neberanda kuo jų pakeisti ir tenka visai nutraukti ar mažinti veiklą?

Jeigu tai pasitvirtintų, tai būtų itin skaudi ir ilgalaikė strateginė miesto plėtros klaida.

P.S. Išsamūs kiekvienos savivaldybės Užimtumo tarnybos duomenys skelbiami Oficialios statistikos portalo skiltyse "Registruoti bedarbiai" ir "Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis".