Prisipažinsiu, išgirdusi, kad krepšinio legendos Arvydo Sabonio sūnus Domantas ruošiasi atsiversti į judaizmą paskatintas žmonos, net suplojau rankomis iš piktdžiugos.

Krepšinis juk, anot alaus pramonės įskiepyto mito, yra antroji, kur ten antroji, pirmoji lietuvių religija.

Nemažai lietuvaičių vienaip ar kitaip Antrojo pasaulinio karo metais prisidėjo prie Vokietijos vykdytos Galutinio sprendimo programos (kas šaudė ir kitaip naikino žydus, kas grobstė jų turtą, kas skundė), o dabar, žiūrėk, lietuvaitis, krepšininkas ir dar iš Sabonių dinastijos taps judėju.

Argi tai nėra įrodymas, kad gerasis Dievulis turi humoro jausmą?

Be to, labai gražu, kai vyras parodo pagarbą savo žmonos kultūrai. Juk ji, susirišdama gyvenimą su kitataučiu ir kitatikiu, taip pat rizikavo būti pasmerkta savo tautiečių ir giminaičių. Ir vaikams iš mišrių šeimų visada yra pavojus būti atstumtiems tiek vienoje, tiek kitoje bendruomenėje.

Galų gale krikščionybė ir judaizmas bei islamas yra giminingi tikėjimai, tik paskutiniai Europos pagonys to nenori pripažinti.