Nuo 1735-ųjų kiekvieno lapkričio antrą savaitę Aušros Vartuose imta švęsti Dievo Motinos globos šventę. Ji išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius atlaidus. Viena iškiliausių – Gailestingumo Motinos iškilmė, švenčiama lapkričio 16-ąją, tuomet, dažnai nepaisant darganoto oro, gatvė prieš koplyčią būna pilna žmonių.

Kabinti vartuose Dievo Motinos paveikslus buvo Europos katalikiškų miestų paprotys.

XVII a. pirmoje pusėje sukurtas Aušros Vartų Marijos atvaizdas tikintiesiems ligi šiol reiškia nuolankų susitaikymą, kupiną meilės, švelnumo ir gailesčio.

1668 m. Vilniaus valdžia pavedė šalia miesto vartų įsikūrusiam Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynui – jie daug pasitarnavo Švč. Dievo Motinos garbei – globoti šį Marijos paveikslą.

1671 m. užrašytas pirmasis Aušros Vartų stebuklas – mirusio vaikelio atgijimas.

Nuo tų metų maldininkai prieš koplyčią nuolat melsdavosi, paveikslas buvo papuoštas brangiu sidabriniu aptaisu.

Einantieji ar važiuojantieji pro Aušros Vartus katalikai, net ir žydai, senu papročiu nusiimdavo kepures, tikintieji atsiklaupdavo net gatvės viduryje.

Ant šoninių koplyčios sienų ligi šiol yra daug votų, per šimtmečius žmonių suneštų už gautas malones.

Patirtas prie paveikslo malones karmelitai anuomet užrašydavo specialioje knygoje, deja, ji per gaisrą sudegė.

Tačiau stebuklų nemažėjo, jie iš naujo buvo ir yra registruojami, paliekami votai kaip padėkos Dievui ženklai.

Kai 1844 m. buvo išvaryti karmelitai, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia – diecezinei dvasininkijai, nuo tada įėjimas į koplyčią tapo atviras.

Iš Lietuvos bajorų kilęs Vladislovas Mykolas Zaleskis (1852–1925) – Šv. Sosto diplomatas, misionierius, etnografas, botanikas – pastatydino Aušros Vartų Dievo Motinai dedikuotą bažnyčią.

Kai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dar reikėjo palaukti, 1986 ir 1987 m. per Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus popiežius Jonas Paulius II atsiuntė savo palaiminimą atlaidų dalyviams: "Marija, malonės ir Gailestingumo Motina, mus nuo priešų gink ir mirties valandą priimk."

Dar po šešerių metų, 1993 m. rugsėjį, Jonas Paulius II Aušros Vartuose drauge su visais maldininkais kalbėjo rožinį.

Prieš maldą jis pasakė: "Ši Aušros Vartų šventovė jau daugel amžių kiekvieną dieną mato daugelį maldininkų, atnešančių Gailestingumo Motinai savo gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių krikščionys susiburia, kad Mergelės Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalytų tuo pačiu tikėjimu, viena viltimi ir tikrąja meile. Per Gailestingumo Motinos užtarimą tesubrandina Dievas jūsų gyvenimą ir teatveria jūsų širdis veiksmingam Jo Žodžiui."

Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos kasmetiniai atlaidai šiemet vyksta lapkričio 12–20 d.

"Sub tuum praesidium confugimus" (liet. Tavo apgynimo šaukiamės). Taip prasideda seniausia žinoma malda Dievo Motinai.