Kabinti vartuose Dievo Motinos paveikslus buvo Europos katalikiškų miestų paprotys.

XVII a. pirmoje pusėje sukurtas Aušros Vartų Marijos atvaizdas tikintiesiems ligi šiol reiškia nuolankų susitaikymą, kupiną meilės, švelnumo ir gailesčio.

1668 m. Vilniaus valdžia pavedė šalia miesto vartų įsikūrusiam Šv. Teresės basųjų karmelitų vienuolynui – jie daug pasitarnavo Švč. Dievo Motinos garbei – globoti šį Marijos paveikslą.

1671 m. užrašytas pirmasis Aušros Vartų stebuklas – mirusio vaikelio atgijimas.

Nuo tų metų maldininkai prieš koplyčią nuolat melsdavosi, paveikslas buvo papuoštas brangiu sidabriniu aptaisu.

Einantieji ar važiuojantieji pro Aušros Vartus katalikai, net ir žydai, senu papročiu nusiimdavo kepures, tikintieji atsiklaupdavo net gatvės viduryje.

Ant šoninių koplyčios sienų ligi šiol yra daug votų, per šimtmečius žmonių suneštų už gautas malones.

Patirtas prie paveikslo malones karmelitai anuomet užrašydavo specialioje knygoje, deja, ji per gaisrą sudegė.

Tačiau stebuklų nemažėjo, jie iš naujo buvo ir yra registruojami, paliekami votai kaip padėkos Dievui ženklai.

Kai 1844 m. buvo išvaryti karmelitai, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia – diecezinei dvasininkijai, nuo tada įėjimas į koplyčią tapo atviras.

Iš Lietuvos bajorų kilęs Vladislovas Mykolas Zaleskis (1852–1925) – Šv. Sosto diplomatas, misionierius, etnografas, botanikas – pastatydino Aušros Vartų Dievo Motinai dedikuotą bažnyčią.

Kai iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dar reikėjo palaukti, 1986 ir 1987 m. per Marijos Gailestingumo Motinos atlaidus popiežius Jonas Paulius II atsiuntė savo palaiminimą atlaidų dalyviams: "Marija, malonės ir Gailestingumo Motina, mus nuo priešų gink ir mirties valandą priimk."

Dar po šešerių metų, 1993 m. rugsėjį, Jonas Paulius II Aušros Vartuose drauge su visais maldininkais kalbėjo rožinį.

Prieš maldą jis pasakė: "Ši Aušros Vartų šventovė jau daugel amžių kiekvieną dieną mato daugelį maldininkų, atnešančių Gailestingumo Motinai savo gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių krikščionys susiburia, kad Mergelės Marijos akivaizdoje kaip broliai ir seserys pasidalytų tuo pačiu tikėjimu, viena viltimi ir tikrąja meile. Per Gailestingumo Motinos užtarimą tesubrandina Dievas jūsų gyvenimą ir teatveria jūsų širdis veiksmingam Jo Žodžiui."

Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos kasmetiniai atlaidai šiemet vyksta lapkričio 12–20 d.

"Sub tuum praesidium confugimus" (liet. Tavo apgynimo šaukiamės). Taip prasideda seniausia žinoma malda Dievo Motinai.

Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais rugsėjo 9-ąją Šiluvos šventovėje mišios vyks ir lenkų kalba.

Šiluva yra pati pirmoji vieta Europoje, kurią palietė Marijos kojos.

Raseinių rajone prie Raseinių–Tytuvėnų kelio yra nedidelis Šiluvos miestelis.

XVI a. Reformacija plačiai užliejo Žemaitiją. Šiluvoje 1555 m. buvo įsteigta kalvinistų parapija.

Jai perduotos iš katalikų atimtos žemės, tačiau kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės keliaudavo ten į atlaidus.

Vėliau bažnyčia buvo nugriauta. Į geležimi kaustytą skrynią sudėtas bažnyčios vertybes ir dokumentus tikintieji užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens, iki geresnių laikų.

Katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Žemaičių vyskupams ilgai nesisekė atgauti reformatų nusavinto turto, nes nebuvo rasta nuosavybės dokumentų.

Pasakojama, kad 1608-aisiais kaimo piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant didelio akmens nepaprasto grožio Mergelę, laikančią ant rankų Kūdikėlį ir graudžiai verkiančią.

Jie paklausė: "Mergaite, ko verki?" Ji jiems atsakė: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama."

Žinia apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymą greitai pasklido.

Teigiama, kad šimtametis aklas senelis, kuris žinojo apie prieš 80 metų paslėptą skrynią su dokumentais ir bažnytiniais daiktais, atvestas prie Apsireiškimo vietos, praregėjo.

Tuoj pat buvo rasta skrynia ir bažnyčios dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, atrastas ir Mergelės Marijos paveikslas.

Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 m. nuosavybė grąžinta katalikams.

Greitai čia iškilo medinė bažnytėlė, įvyko garsieji Šilinių atlaidai.

Stebuklais išgarsėjęs Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas buvo papuoštas iš gausių maldininkų padėkos votų nukaldintais apkaustais.

Carinės Rusijos valdžia, vėliau sovietų okupantai visaip stengėsi nuslopinti piligrimų, plūstančių į Šiluvą, maldingumą, bet per visas okupacijas Šiluva buvo ir išliko piligrimų traukos centru.

Liturginis Marijos garbinimas prasidėjo V a. Jeruzalėje. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo iškilmės pradėtos švęsti rugsėjo 8 d., kai VI a. netoli Avių vartų Jeruzalėje buvo pastatyta Marijos Gimimo bažnyčia.

Nuo seno žmonės vyksta į šventas vietas, kad laimėtų atlaidus. Viena tokių šventovių yra Šiluvoje, kurioje netrukus melsis tūkstančiai piligrimų.