LAUKIA DIDIEJI ŠILUVOS ATLAIDAI
Kiekvienais metais rugsėjo 7–15 d. vyksta didieji Šiluvos atlaidai, į kuriuos plūsta piligrimai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių.
Atsižvelgiant į Lenkijos ir Lietuvos istorijos sąsajas, šiais metais rugsėjo 9-ąją Šiluvos šventovėje mišios vyks ir lenkų kalba.
Šiluva yra pati pirmoji vieta Europoje, kurią palietė Marijos kojos.
Raseinių rajone prie Raseinių–Tytuvėnų kelio yra nedidelis Šiluvos miestelis.
XVI a. Reformacija plačiai užliejo Žemaitiją. Šiluvoje 1555 m. buvo įsteigta kalvinistų parapija.
Jai perduotos iš katalikų atimtos žemės, tačiau kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, žmonės keliaudavo ten į atlaidus.
Vėliau bažnyčia buvo nugriauta. Į geležimi kaustytą skrynią sudėtas bažnyčios vertybes ir dokumentus tikintieji užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens, iki geresnių laikų.
Katalikų bendruomenė pradėjo nykti. Žemaičių vyskupams ilgai nesisekė atgauti reformatų nusavinto turto, nes nebuvo rasta nuosavybės dokumentų.
Pasakojama, kad 1608-aisiais kaimo piemenėliai, ganydami bandą, pamatė ant didelio akmens nepaprasto grožio Mergelę, laikančią ant rankų Kūdikėlį ir graudžiai verkiančią.
Jie paklausė: "Mergaite, ko verki?" Ji jiems atsakė: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama."
Žinia apie Švenčiausiosios Mergelės Marijos pasirodymą greitai pasklido.
Teigiama, kad šimtametis aklas senelis, kuris žinojo apie prieš 80 metų paslėptą skrynią su dokumentais ir bažnytiniais daiktais, atvestas prie Apsireiškimo vietos, praregėjo.
Tuoj pat buvo rasta skrynia ir bažnyčios dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, atrastas ir Mergelės Marijos paveikslas.
Atradus bažnyčios steigimo dokumentus, 1622 m. nuosavybė grąžinta katalikams.
Greitai čia iškilo medinė bažnytėlė, įvyko garsieji Šilinių atlaidai.
Stebuklais išgarsėjęs Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas buvo papuoštas iš gausių maldininkų padėkos votų nukaldintais apkaustais.
Carinės Rusijos valdžia, vėliau sovietų okupantai visaip stengėsi nuslopinti piligrimų, plūstančių į Šiluvą, maldingumą, bet per visas okupacijas Šiluva buvo ir išliko piligrimų traukos centru.
Liturginis Marijos garbinimas prasidėjo V a. Jeruzalėje. Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo iškilmės pradėtos švęsti rugsėjo 8 d., kai VI a. netoli Avių vartų Jeruzalėje buvo pastatyta Marijos Gimimo bažnyčia.
Nuo seno žmonės vyksta į šventas vietas, kad laimėtų atlaidus. Viena tokių šventovių yra Šiluvoje, kurioje netrukus melsis tūkstančiai piligrimų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
10 komentarai -
BNS inf.0 komentarai -
2 komentarai
Anonimas