Perskaičiau A. Aleksėjūnaitės publikaciją "Pagalba vienatvės įkaitei" ("Klaipėda", 2013 10 18).

Mane tikrai sujaudino ši istorija. Manau, kad daug klaipėdiečių, tarp jų ir aš, norėtų padėti tokiems vienišiems žmonėms, bet nežino, kur kreiptis.

Siūlyčiau, kad būtų įkurta duomenų bazė – sudarytas sąrašas žmonių, kurie yra garbaus amžiaus, sunkiai verčiasi ir neturi vaikų. Labai užjaučiu tokius žmones, nes, panašu, kad ir manęs laukia toks likimas.

Yra baisu, kai senatvėje neturi jokių artimųjų. Tokių žmonių pažįstu ne vieną, tik jų sveikata geresnė nei aprašytos moters.

Jei būtų viešai skelbiamas sąrašas tokių sunkiai besiverčiančių asmenų, tai atsirastų norinčiųjų jiems padėti. Galima būtų pasirinkti netoli gyvenantį ir jį lankyti.

Kažkada bandžiau susirasti tokį žmogų, bet visi, kuriuos siūlė, turėjo vaikų. Pas mus tokie žmonės yra pamirštami. Kitose šalyse jiems skiriamas kur kas didesnis dėmesys.

Vienas pažįstamas specialistas iš užsienio tvirtino, kad Lietuvoje labai rūpinamasi šeima, bet jei šios neturi, tu niekam neįdomus. Tavęs net nekenčia. Manau, kad šiuose žodžiuose tikrai yra tiesos.

Vaida