Jau šį sekmadienį laukia Didžioji diena. Ne, Donaldas Trumpas dar nepaskelbė besibolatiruosiąs į popiežiaus postą ir masonų sąmokslo niekas neatskleis. Šį sekmadienį "Oskarų" ceremonijos metu paaiškės didžioji metų intriga: "Ar nepailstantis "Victoria Secret" angelų kolekcininkas, Motinos Žemės sergėtojas ir Sibiro tigrų išlikimo puoselėtojas, svajonių jaunikis Leonardas DiCaprio pagaliau laimės savo pirmąją statulėlę už geriausią vyrišką vaidmenį?"

O ką reikės daryti, jeigu ir šį, jau šeštąjį, kartą vėl bus pašykštėta trofėjaus Holivudo žvaigždei? Šiais metais Leonardas konkuruoja su dar keturiais ne mažiau stipriais aktoriais ir charizmatiškomis asmenybėmis. Iš jo panosės nugvelbti "Oskarą" gali ir Eddie Redmayne‘as, vaidinantis patį pirmąjį lytį pasikeitusį asmenį filme "Danų mergina", ir Mattas Damonas, įsikūnijęs į Marse paliktą vienišą astronautą, ir Michaelas Fassbenderis, įkūnijęs "Apple" kompanijos guru Steve‘ą Jobsą, ir filme apie scenaristą Daltoną Trumbo sužibėjęs Bryanas Cranstonas.

Kodėl (visai tikėtina) bent vienas iš šių džentelmenų galėtų nugvelbti statulėlę ponaičiui L.DiCaprio iš panosės? "Titaniko" žvaigždė šį kartą įkūnijo XIX a. pradžios medžiotoją Hughą Glassą, kuris, pasak legendos, atlaikė lokio išpuolį, pasveiko ir dar atkeršijo savo priešams. Tai nėra stipriausias Leonardo vaidmuo, buvo ir stipresnių (pvz., filme "Wolf of Wall Street", 2013). Ypač didžiulis trūkumas tas, jog pats aktorius neturi nei žmonos, nei vaikų, tačiau vaidina tėvą, keršijantį sūnaus žudikui.

O vaikai tikrai išvargina tėvus ar globėjus ir ilgainiui tai atsispindi jų veiduose, panašiai kaip tam tikrą patirtį liudija ir alkoholikų ar narkomanų veidai. O jeigu individas yra dar ir aktorius, tada jo patirtis, auginant atžalas, teigiamai veikia vaidinamų personažų – tėvo, dėdės, brolio, motinos, sesers vaidmenis filme ar teatro scenoje, t. y. jo vaidmens atlikimas būna gerokai tikroviškesnis ir įtaigesnis. O štai šeimos patriarchą vaidinantis vaikiško veido aktorius, kuriam gyvenime neteko keisti sauskelnių, atrodo labiau nei beviltiškai. Panašus efektas būtų, jeigu Benas Affleckas vaidintų dr. Martiną Lutherį Kingą Jaunesnįjį.

Taip pat verta pastebėti, jog "Oskarų" komisija mėgsta išdaigas – visi tikisi Leonardo pergalės, o komisija štai paims ir vien iš principo jam neduos to aukso gabalo. Na, ir trečia, svarbiausia priežastis, "Oskarų" išvakarėse Leonardą, didį Vladimiro Putino gerbėją, nužiūrėjo pikta, kito Vladimiro Vladimirovičiaus mylėtojo akis – Gerardas Depardieu, pasiūlęs L.DiCaprio kartu su "Oskarais" ir visu Holivudu išsivolioti ekskrementuose. Pavydas – rimtas dalykas, kaip ir užkalbėjimai.

Tad ką daryti Leonardui? Kaip jam pagaliau į savo trofėjų kolekciją vietoj dar vieno modelio iš "Victoria Secret" mados namų pasistatyti naują tikrą auksinę statulėlę? L.DiCaprio yra prisipažinęs, jog jį keistai traukia idėja suvaidinti visus didžiuosius Rusijos "žydus" – ir Vladimirą Uljanovą, ir Grigorijų Rasputiną, ir Josifą Džiugašvilį, ir netgi patį Vladimirą Vladimirovičių.

Holivudo dievukas teigia, jog suvaidintų juos visus, o paskutiniojo vaidmeniui atsiduotų visa savo esybe ir padarytų tai su malonumu, mat jis asmeniškai yra susidūręs su VVP ir šis jam paliko, suprantama, patį geriausią įspūdį.

Leo nė kiek nerūpi, kad virš Vladimiro sąžinės kabo visas sąrašas žmogaus teisių pažeidimų, tuntas žmogžudysčių, mažiausiai du įsiveržimai į kaimynines taikias šalis (o jeigu priskaičiuotume Čečėniją, tai ir daugiau) ir netgi vienas Malaizijos oro linijų lėktuvas.

Ne, Leonardui tai – nė motais, mat sutapo jo ir VVP požiūriai Sibiro tigrų išsaugojimo klausimu, o apie politiką, pasak šešis kartus "Oskarui" nominuoto menininko, jie susitikimo metu nekalbėję. Visa tai savaime suprantama, tik štai klausimas: "Ar Sibiro tigrų apsauga savo esme ne politinė sritis?" Kaip ten bebūtų, kalbama, jog filmas apie Vladimirą su Leo pagrindiniame vaidmenyje jau planuojamas ir jame Rusijos lyderis bus pavaizduotas pačiomis šviesiausiomis spalvomis – kaip kovotojas su korupcija, tautos tėvas, duodantis darbo, duonos, pinigų ir dar bekedenantis Rusijos gyventojams plaukus, kuriam šnibždama: "Ačiū už tai, kad esi".

Žavu, bet ar to užteks Kino akademijai? Juk jai vadovauja ne Nikita Michalkovas ir ne kitas Vladimiras, pavarde Žirinovskis, ir Rusijos oligarchų pinigai ten tiek neįsiskverbę, kiek, tarkime, į Londono teisinę bei finansinę bendruomenę. Situacija ne iš lengvųjų, bet išeitis vis dėlto yra. Norint laimėti "Oskarą", L.DiCaprio reikėtų suvaidinti Aleksandrą Litvinenką. Juk tai puiki tema – Rusijos ir SSRS slaptųjų tarnybų šulas meta tėvynę ir bėga į supuvusius Vakarus. Čia inicijuoja bylas Kremliaus oligarchams, vykdo tyrimus, siejančius Rusijos valdžios viršūnes ir slavų banditų veiklą Ispanijoje, tampa britų slaptųjų tarnybų apmokamu konsultantu ir netgi išplatina teoriją apie VVP potraukį berniukų pilvukams.

Nuostabi vieno žmogaus, sukilusio prieš visą pasaulį, istorija, niekuo nenusileidžianti Stanley Kubricko "Spartakui". Ir svarbiausia – aktuali politiškai. Tiesiog puikiausia proga pasireikšti pačioms geriausioms Leonardo aktorinėms savybėms ir talentui.

Tiesa, yra du trūkumai. Visų pirma, pats A.Litvinenka nebuvo bevaikis, tad Leonardui reikėtų kuo greičiau vesti ir paleisti į pasaulį bent porą mažųjų Sibiro tigriukų. Antra, kad vaidmuo būtų dar įtaigesnis, jam derėtų apsilankyti Černobylio atominės elektrinės apylinkėse. Gal vėliau ir padėtų šaukštą, bet prieš tai "Oskaras" būtų garantuotas.

O jeigu rimtai, tai iš tiesų gaila ir nesuvokiama, kaip išsilavinę, iš pirmo žvilgsnio protingi ir talentingi vakariečiai susižavi marksizmu, Rusija, diktatūromis bei panašiu šlamštu ir pradeda pataikauti įvairiems egzotiškų kraštų bei režimų despotams. Nei Leonardas, nei Gerardas nėra nei pirmi, nei paskutiniai šiuo klausimu, ir tai iš tiesų be galo rimta politinė-filosofinė tema, savo keblumu užgožianti problemas: "Kur baigiasi būtis ir prasideda nebūtis?" ir "Ar tiesa, kad Aleksandras Duginas – iš Marso, o Eduardas Limonovas – iš Veneros?"