VISA TIESA APIE MAISTO DONORUS

Skaičiau dienraštyje Viktorijos Razgun pastebėjimus "Ko išties bijo lietuviai?" ("Klaipėda", 2020 04 16).

Visiškai sutinku su autore, kad mes niekada nebuvome maisto gavėjai iš Rusijos. Nei mes, kitos Baltijos šalys.

Prisimenu atvejį, kai 1978 metais tarnavau SSRS kariuomenėje ir teko važiuoti traukiniu iš Talino į Pskovą.

Tuo pačiu traukiniu iš Talino į Rusiją grįžinėjo keturios moterys, pilnais krepšiais maisto.

Įsikalbėjome. Jos papasakojo, kad gyvena dideliame kaime netoli Pskovo ir kas savaitę vyksta į Estijos sostinę pirkti maisto visam kaimui.

Kitą savaitę važiuoja kitos keturios moterys iš to paties kaimo ir taip toliau.

Moterys man tada papasakojo, kad pas juos ten nėra ko valgyti, yra tik degtinės, konservų ir duonos.

Kai tada paklausiau, ar seniai jos taip važinėja, pasakė, kad jau ne vienerius metus, nes kitaip tiesiog neišgyventų. Nes maisto nėra ir Pskove, kuris – didelis miestas.

Tai tik dar vienas įrodymas, kokie sovietai tarybiniais metais buvo maisto donorai Baltijos šalims, tarp jų ir Lietuvai.