AR MANOTE, KAD GYVENATE SVEIKAI?

Balandžio 19–21 d. Kaune vyko 5-oji medicinos ir sveikatingumo paroda „Sveikatos dienos“. Gavusi kvietimą su „Kauno diena“, perskaičiusi programą, apsidžiaugiau – nutariau būtinai nueiti. Kadangi savaitgaliai trumpi, skirti šeimai, į parodą ištrūkau šeštadienį ryte.

Įėjus į „Žalgirio“ areną jau prie durų pasitiko malonios mergaitės. „Atliekame apklausą apie sveikatą“, – šypsojosi jos.

– Ar manote, kad gyvenate sveikai?

– Taip.

– Ar jums rūpi jūsų šeimos sveikata?

– Taip.

Anketoje klausimai viso labo du, o toliau – jūsų vardas, telefonas. Užmečiau akį į apklausos anketą – ją atlieka viena agresyviausiai dirbančių tinklinės rinkodaros kompanijų, ji dažnai analogišku būdu (dažniausiai viliodama dalyvauti loterijoje) renka duomenis daugelyje renginių arba net prie įvairių prekybos centrų durų.

„Ačiū, toliau apklausoje nedalyvausiu“, – tikiuosi, atsakau gana mandagiai. Žinau, kad jeigu tik duosiu telefoną, neatsiginsiu kvietimų į prezentacijas, siūlytojų skambučių. Užtenka brukalo ir taip... Beje, vėliau parodoje pastebėjau, kad tokių gudruolių, siūlančių atsakyti į anketų klausimus, atsirado ir daugiau. Lyderio pavyzdys užkrečia.

Prie salės durų pasitiko kitokia atmosfera: maloni muzika ir daug vaikų su prijuostėmis – tapyba ant vandens ebru – kūrybos džiaugsmas ir patys neįtikėčiausi rezultatai, erdvė pulsuoja geromis emocijomis. Toliau – Lietuvos pirtininkai (sako, kad lietuvių medicinoje pėrimasis pirtyje atstojo rytiečių masažus), ūkininkas su įvairiais vaisių ir uogų produktais. Nepasiėmiau pinigų, ketinau nieko nepirkti, o gaila – džiovintos uogos, vaisiai...

„Kur galima gauti jūsų produkcijos, kokiame prekybos centre?“ „Tik ekoparduotuvėse, neįsileidžia mūsų didieji tinklai, per mažas realizacijos terminas, nededame jokių E.“ Smagu girdėti, linkiu ir toliau jokių E nedėti...

Iš tiesų labiausiai į parodą skubėjau dėl paskaitos „Šiuolaikinės ir tradicinės kinų medicinos integracija – naujos galimybės medicinos specialistams ir pacientams“.

Pagaliau, – mąsčiau, – galgi akademiko Brėdikio kvietimas sujungti Rytus su Vakarais pradėjo duoti vaisių? Deja, teko nusivilti. Lektorius pateikė vos keletą bendrų skaidrių šia tema: PSO statistiką, pagal kurią daugiau nei pusė (jei gerai pamenu, 75 proc.) civilizuoto žemyno gyventojų miršta nuo lėtinių ligų, kurių atsiradimas net 60 proc. priklauso nuo mitybos ir gyvenimo būdo.

Ir, kam visom keturiom pritariu, pateikia užburto rato, į kurį įtraukia Vakarų medicina, gydydama cheminiais vaistais, schemą: problema – vaistai problemai gydyti – šalutinis poveikis – kita liga, išprovokuota vaistų – vaistai jai gydyti ir taip toliau.

Likusi didžioji paskaitos dalis buvo skirta vieno iš Kinijos maisto papildų gamintojo reklamai. Ir, žinoma, gale nuskambėjo frazė, kad rezultatai pasiekiami tik nuolat, reguliariai preparatus vartojant – pavasarį ir rudenį organizmą valant (jų preparatais), vasarą ir žiemą papildant (jų preparatais). Ir klausytojai buvo kviečiami preparatus rekomenduoti draugams, pažįstamiems, giminėms, už tai gaunant atlygį. Papildai, kurie gali padėti – tikrai nepigūs, todėl ir galimas atlygis ne toks menkas.

„Ar apsiverstų liežuvis draugams siūlyti tai, nuo ko man kapsėtų procentai?“ – pasitikrinu savo sąžinę. Vėl tinklinės rinkodaros pinklės, prisidengiant skambiu paskaitos pavadinimu... Kaip kartą mūsų šeimos gydytoja natūropatė sakė: „Nuėjus į tinklinės rinkodaros prezentacijas pradeda atrodyti, kad visiems visko trūksta ir visiems viską reikia skirti – ir būtent šio gamintojo.“ Toks, žinoma, buvo ir šios paskaitos tikslas.

Po paskaitos pasivaikščiojau po parodą. Lietuviškų papildų gamintojo stende paklausiau, kodėl išnyko puikus maisto papildas „Cordycepsas“ – juo ne kartą šeimos nariams sustabdžiau bronchitą, ausų uždegimą, beprasidedančią pūlinę anginą. „Nepirko, – atsiduso vadybininkas. – Bet konkurentų žmonės perka – ir moka kone tris kartus brangiau.“ Kodėl? „Todėl, kad jie sugeba įtikinti...“ Palinkėjau grąžinti šį puikų maisto papildą į asortimentą – jį tikrai pirksiu ir draugams rekomenduosiu.

Parodoje buvo gausu visko: nuo subtilių lietuviško gintaro gaminių ir su jo dulkėmis pagamintos kosmetikos, tikrai nepigių įrenginių vandeniui gyvinti, iki abejotinos paskirties produktų tokių kaip „proto plazmos“ – lipnios, nemalonios konsistencijos, teigiama, natūralios masės, pritaikytos... šuniukų, grįžusių iš kiemo, letenėlėms valyti. Močiutė, jei būtų mirusi, karste apsiverstų, mėtų aromato šuns kojų valymo tešlą rankoje paturėjusi, kikenu sau. Nesupratau ir aš šio išradimo, nors augintinį žemagrindį namie turime...

Kiekvienas parodos dalyvis, pristatantis savo produkciją, teigė, kad ji būtinai reikalinga, kad būtume sveiki. Jei reikėtų susipirkti kad ir menkiausią būtiną įrangą, menkiausią būtinų vartoti papildų krepšelį penkių asmenų šeimai, išeitų tikrai ne vienas tūkstantis litų. Iš kur juos gauti? O atsakymas būtų labai paprastas, perfrazuosiu gydytojos Filomenos Taunytės žodžius: „Lietuviams netrūksta danankalio (o su juo ir didžiosios daugumos stebuklų iš Kinijos, Taičio, stebuklus darančios įrangos) – lietuviams trūksta proto.“ Juk didžiąją dalį turtų turime savo krašte, po savo nosimi. O jeigu, kaip mokė viename niekuo neprekiaujančiame stende, per dieną suvalgytume penkias porcijas daržovių ir vaisių (o porcijos išties turi būti nemenkos), išgertume po 8 stiklines gryno vandens (juk jam pagyvinti užtenka sidabro šaukštelio), kiekvieną rytą pasimankštintume – gautume visko, ko mums reikia. Tik taip reikia gyventi jau nuo šiandien... Negi per sunku?